Kryžminis maržos nustatymas yra būdas paimti vienos finansinės priemonės maržą arba kainą ir dalį jos perkelti į kitą sąskaitą su maža marža. Paprastai tai galima padaryti tik panašiose rinkose, pavyzdžiui, tarp akcijų, tačiau kai kurie brokeriai gali leisti investuotojams tai daryti tarp dviejų skirtingų rinkų. Norint veiksmingai dalyvauti kryžminėje maržoje, turi būti kita sąskaita, kurios marža yra labai maža ir kuri gali priimti kitą maržą be jokių problemų. Visų pirma tai daroma siekiant sumažinti bendrą prekybos ir maržos mokėjimo riziką. Kai investuotojai sumoka brokeriams likusią maržą, jei jie nevykdo mokėjimo, brokeriai gali teisėtai parduoti investicinę priemonę ir surinkti pinigus iš pardavimo.
Dauguma kryžminio garantinio draudimo sandorių gali būti sudaryti tik panašiose rinkose, pavyzdžiui, su ateities sandoriais. Kai kurie brokeriai gali būti pasirengę prisiimti atsakomybę už tai tarp dviejų skirtingų rinkų, pavyzdžiui, tarp ateities sandorių ir akcijų, tačiau tai yra neįprasta. Kryžminis skirtumas tarp dviejų rinkų paprastai yra sunkesnis, gali prireikti daugiau dokumentų ir gali nesumažėti rizika tiek, kiek perėjimas prie panašios rinkos.
Vien todėl, kad investuotojas turi dvi investicines priemones arba sąskaitas, dar nereiškia, kad jis gali dalyvauti atliekant kryžminį garantinį įmoką. Vienos iš sąskaitų marža turi būti maža – mažesnė už išlaikymo vertę – kitaip to padaryti negalima. Didesnę maržą turinčios sąskaitos marža neturi būti labai didelė, tačiau tai yra įprasta.
Bendra marža paprastai yra mažesnė po kryžminio įmokos nustatymo, todėl sumažėja rizika ir lengviau atlikti mokėjimus. Pavyzdžiui, jei buvo apmokėta viena išvestinė priemonė, tai išvestinei finansinei priemonei gali būti dedami pinigai be jokių baudų. Išvestinė priemonė jau yra apmokėta, todėl dažniausiai lieka šiek tiek vietos pinigams patalpinti ir investuotojui nereikės mokėti papildomai.
Jei investuotojas neatlieka mokėjimų, gali kilti didelių problemų dėl kryžminio įmokos nustatymo. Brokeriui nesumokama visa suma už investicinę priemonę su didesne marža, todėl jis arba ji turi tam tikrą jos nuosavybės teisę. Paprastai tai neįvyksta, bet jei investuotojas negali sumokėti brokerio baudos už tą transporto priemonę, brokeris gali ją parduoti, kad atlygintų nuostolius. Jei brokeris parduoda investicinę priemonę ir investuotojas sumokėjo laiku, tai yra neteisėta ir brokeriui gali būti skirta bauda.