Kserozė yra medicininis terminas, vartojamas sausai odai apibūdinti. Būklė atsiranda, kai išorinis odos sluoksnis praranda drėgmę, sukelia šiurkštumą, niežėjimą ir paraudimą. Dažniausiai kserozės paveiktos vietos yra veidas, dilbiai, plaštakos, blauzdos ir pėdos, nors ji gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Asmenys, veikiami per daug saulės spindulių ir oro teršalų, yra labiau linkę į sausą odą, o problema dažniau išryškėja žiemą, kai santykinė oro drėgmė yra mažesnė.
Vyresnio amžiaus žmonėms dažnai išsivysto kserozė, nes su amžiumi išorinis odos sluoksnis tampa mažiau pajėgus išlaikyti drėgmę. Kai kurie receptiniai vaistai taip pat gali sukelti būklę, pakeisdami cheminę odos sudėtį. Kitos dažnos priežastys yra šiurkštaus muilo ir ploviklių naudojimas, dažnas maudymasis karštame vandenyje ir genetinis paveldėjimas.
Kserozės simptomai yra lengvai atpažįstami ir apima niežėjimą, pleiskanojančias odos dėmeles, kurios dažnai pablogėja žiemą arba vietose, kuriose yra mažai drėgmės. Sunkiais atvejais oda gali pradėti skilinėti, o tai gali sukelti rimtesnių problemų. Jei dirgikliai patenka į sausos odos įtrūkimus, gali atsirasti paraudimas, patinimas, pleiskanojimas ir vietinis skausmas. Tai yra egzemos – lėtinės, pasikartojančios, uždegiminės odos būklės, kuriai reikia medicininės pagalbos – požymis.
Kserozė paprastai yra nepagydoma būklė, tačiau simptomus galima kontroliuoti tinkamais odos priežiūros būdais. Maudymasis vonioje arba duše tik kartą per dieną, drėkinančio muilo naudojimas su keliais cheminiais priedais ir natūralių medžiagų drabužiai gali padėti sumažinti protrūkių dažnį. Namuose esantis drėkintuvas taip pat gali padėti sumažinti odos sausumą, taip pat naudoti kasdienį drėkinamąjį kremą vietose, kurios yra labiausiai linkusios į kserozę.
Geriausiai tinka drėkinamieji kremai, kurių sudėtyje yra naftos arba lanolino, nes šie ingredientai sulaiko ir sulaiko drėgmę odoje. Asmenys, jautrūs kserozei, turėtų gausiai ir dažnai tepti drėkinamąją priemonę, ypač po ilgo maudymosi, plaukimo ar buvimo lauke šaltu oru. Odos priežiūros priemonės, kurių sudėtyje yra alkoholio ir kvapiųjų medžiagų, labiau išsausina odą, todėl jų reikėtų vengti.
Retais atvejais, norint kontroliuoti kserotinę odą, gali prireikti receptinių produktų. Kremai, kuriuose yra daug pieno ar glikolio rūgšties, palaiko odos drėgmę ir padeda pašalinti skausmingas apnašas. Receptiniai produktai, kurių sudėtyje yra šlapalo – organinio junginio, kurį organizmas gamina metabolizuojant baltymus, taip pat gali būti naudojami sausiausioms odos vietoms drėkinti. Jei dėl kserozės oda parausta, patinsta ar skausminga, gydytojas gali paskirti kortikosteroidų tepalą, kuris sumažins šiuos simptomus.