Kulkšnies artrodezė yra operacijos tipas, kai sąnarys tarp blauzdos ir šeivikaulio bei kulkšnies šonkaulio sujungiamas. Šio tipo kulkšnies operacija paprastai atliekama kaip stipraus kulkšnies skausmo, dažniausiai sukelto artrito, gydymas. Paprastai jis skirtas pacientams, kurie išbandė nechirurgines priemones, tokias kaip specialiai modifikuoti batai ir skausmą malšinantys vaistai, bet nesėkmingai. Kulkšnies sąnario sujungimas dažniausiai naudojamas jaunesniems, aktyvesniems pacientams kaip alternatyva dirbtiniam kulkšnies pakeitimui, nes sulydytas sąnarys yra patvaresnis ir nesusidėvi.
Kulkšnies artrodezės procedūra apima kulkšnies šlaunikaulio ir blauzdikaulio bei šeivikaulio kaulų galų tvirtinimą blauzdoje. Išlyginus kaulų paviršius, kad būtų pašalintas pažeistas kaulas ir kremzlės, naudojami metaliniai varžtai, kurie juos laiko kartu. Gydymo proceso metu naujas kaulas sujungia pjaunamus paviršius ir sulieja sąnarį. Tuomet čiurnos sąnarys tampa standus, tačiau pėdos ir kelio lankstumas tai padeda kompensuoti, o žmogus dažnai gali normaliai vaikščioti, nors bėgioti gali ir nepavykti. Po artrodezės operacijos paprastai praeina maždaug trys mėnesiai, kol baigsis susiliejimas, todėl sąnarį reikės pailsėti ir per tą laiką nešioti gipsą.
Kulkšnies artrodezei gali būti atliekama rakto skylutės operacija, kurios privalumas – greitesnis atsigavimas ir mažesnis skausmas po operacijos nei taikant tradicinius atviros chirurgijos metodus. Taikant rakto skylutės chirurgijos metodą, žinomą kaip artroskopija, kulkšnies odoje padaromi nedideli pjūviai, siekiant į sąnarį įkišti stebėjimo instrumentą kartu su miniatiūriniais chirurginiais įrankiais. Paprastai kitą dieną po operacijos pacientai gali apkrauti sąnarį, naudodami atraminį gipsą arba ramentus, ir pradėti fizioterapiją. Atvira operacija gali būti taikoma sudėtingesniais atvejais, galbūt kai reikia koreguoti ne tik sąnario sujungimą, bet ir deformaciją, o kartais aplink koją tvirtinamas išorinis metalinis karkasas kaulams pritvirtinti, o ne varžtais į jungties vidų.
Vienas iš galimų kulkšnies artrodezės trūkumų yra tas, kad kiti sąnariai aplink susiliejusią kulkšnį patiria papildomą apkrovą, todėl laikui bėgant jie gali tapti artritu. Žmogui, sergančiam dviejų kulkšnių artritu, tai gali būti labai neįgali, jei abi yra susiliejusios, nes norint pakilti iš kėdės reikia šiek tiek lankstumo kulkšnies. Tokiu atveju gali būti naudojamas vienos kulkšnies sąnario pakeitimas. Mažiau aktyviems ar vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems protezas greičiausiai nesusidėvės, čiurnos paslankumas gali būti svarbesnis už sąnario stabilumą, o čiurnos protezavimas gali būti geresnis pasirinkimas nei čiurnos artrodezė.