Kultūros sociologija yra viena iš sociologijos šakų, sutelkianti dėmesį į konkrečius bendrų įsitikinimų, normų ir praktikos rinkinius, suburiančius tam tikras žmonių grupes kaip kultūrą. Kai kurie pagrindiniai šio kultūros tyrimo akcentai yra simboliai, objektai ir su jais susijusios socialinės reikšmės. Daugelis kultūros sociologų taip pat tiria tam tikrus kriterijus, skiriančius vieną kultūrą nuo kitos. Skirtingai nuo kai kurių kitų socialinių mokslų, kultūros sociologija dažnai yra lankstesnė, nes kultūros normos laikui bėgant gali keistis.
Simboliai sudaro ypatingą kultūros sociologijos interesų sritį; jie paprastai apibrėžiami kaip bet kokia ženklų, turinčių nustatytas reikšmes, įvairovė. Žodžiai, kūno kalba ir meno kūriniai gali būti klasifikuojami kaip simboliai tam tikroje kultūroje. Veiksnys, suteikiantis simboliui jo svarbą, yra plačiai paplitęs bendros kultūros žmonių susitarimas dėl jo reikšmės. Simboliai labai skiriasi nuo materialinės kultūros elementų, nes simboliai nebūtinai turi būti fiziškai apčiuopiami artefaktai, pavyzdžiui, drabužiai. Skirtingai nuo kai kurių kitų sociologijos šakų, šio tipo socialiniai mokslai daugiau dėmesio skiria simbolių tyrinėjimui, o ne sistemingiems mokslinio metodo žingsniams.
Kultūros sociologai taip pat skiria laiko nagrinėdami skirtingų kultūrų normas ir vertybes. Vertybės sudaro kriterijų, kuriuos kultūros nariai naudoja siekdami nustatyti, kurie konkretūs gyvenimo būdai yra idealiausi ir kurių verta siekti, rinkinį. Normos yra glaudžiai susijusios su vertybėmis, nes jos diktuoja elgesį, kuris laikomas geidžiamiausiu ir geriausiais tam tikros visuomenės labui. Kai kurie dažniausiai sutinkamų normų pavyzdžiai yra socialinis elgesys, vietiniai įstatymai ir tradiciniai lūkesčiai. Jei nesilaikoma dominuojančios kultūros normų, dažnai gali būti taikomos sankcijos arba subkultūros formavimasis, jei labai didelė grupė pažeidžia pakankamai priimtų normų.
Subkultūros yra populiari kultūros sociologijos tyrimų tema. Šios pakraščio grupės paprastai turi gana skirtingus normų ir vertybių rinkinius, kuriuos jų nariai formuoja kaip kontrargumentus dominuojančios kultūros normoms ir vertybėms. Kultūros studijose nurodomos kelios subkultūros iškilimo priežastys, būtent nepasitenkinimas lūkesčiais, kuriuos didesnė visuomenė gali primesti savo nariams. Kultūros sociologija taip pat gali nurodyti kultūrinio kapitalo skirtumus kaip kitas subkultūrų priežastis.