Kūno masės indeksas arba KMI yra metodas, kurį medicinos specialistai naudoja norėdami nustatyti, ar žmogus yra sveiko svorio. Kūno masės indeksas atsižvelgia į žmogaus ūgį ir svorį, kad būtų galima nustatyti kūno riebalų kiekį. KMI paprastai naudojamas vyresniems nei 20 metų asmenims, o vaikams ir paaugliams reikia skirtingos formulės, kad nustatytų, ar jie yra sveiko svorio.
Kūno masės indeksas yra tam tikrų ligų tipų rodiklis. Aukštas KMI dažnai siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, aukštu kraujospūdžiu, 2 tipo cukriniu diabetu, kai kuriomis vėžio formomis ir miego apnėja. Nors KMI yra tikslus jūsų su nutukimu susijusių ligų rizikos rodiklis, genetika ir gyvenimo būdas taip pat turi įtakos šioms sąlygoms. Sveikatos priežiūros specialistai, nustatydami, ar kam nors gresia tam tikra liga, naudoja kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir cholesterolio kiekį, taip pat šeimos istoriją.
Kūno masė nustatoma naudojant matematinio skaičiavimo svorį svarais, padaugintą iš 703, padalijus iš ūgio coliais, kvadratu. Kad žmonėms būtų patogu dirbti su metriniais matavimais, skaičiavimas yra paprastesnis, svoris (kg), padalintas iš ūgio (M.), kvadratinis. Taip pat yra daug internetinių KMI skaičiuoklių.
Kūno masės indekso skaičiavimai leidžia objektyviai įvertinti svorį. Žmonės, kurių KMI mažesnis nei 18.5, turi per mažo svorio, tie, kurių KMI yra nuo 18.5 iki 24.9, yra sveiki, žmonės, kurių KMI yra nuo 25 iki 29.9, turi antsvorį, o tie, kurių KMI yra 30 ar didesnis, yra nutukę.
Nors žmonės, esantys bet kuriame KMI skalės gale, turintys per mažą arba antsvorį, turi didžiausią riziką susirgti su sveikata susijusių komplikacijų, žmonės, kurie atitinka sveiko svorio gaires, kurie nesportuoja, blogai maitinasi ar rūko cigaretes, taip pat yra padidėjusi rizika susirgti su sveikata susijusių būklių. Panašiai yra dalykų, kuriuos žmonės, turintys aukštą KMI, gali padaryti, kad pagerintų savo sveikatą ir sumažintų riziką susirgti ligomis. Reguliarūs kraujospūdžio, cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje tikrinimai yra naudingi. Fizinis aktyvumas, nesvarbu, ar tai būtų struktūrizuota mankštos programa, ar keičiant gyvenimo būdą, pvz., vaikščiojimą, taip pat pagerina sveikatą, net jei svoris išlieka toks pat.