Kūno skenavimo meditacija yra meditacijos rūšis, kai protinis dėmesys paprastai nukreipiamas į paties kūno fizinių pojūčių patyrimą. Šio tipo meditacijos šalininkai teigia, kad ji gali padėti sumažinti fizinius streso simptomus, pagerinti psichinę savijautą ir netgi palengvinti fizinį skausmą. Norint atlikti kūno skenavimo meditaciją, paprastai reikia ramios, tylios aplinkos be pertrūkių. Gydytojui paprastai patariama užimti patogią padėtį, leidžiančią visiškai atsipalaiduoti. Pati praktika paprastai apima dėmesio sutelkimą į vieną kūno dalį vienu metu, nuosekliai, kol dėmesys bus skiriamas kiekvienai kūno daliai.
Žmonės, praktikuojantys kūno skenavimo meditaciją, paprastai skatinami atsigulti arba sėdėti patogioje padėtyje. Dauguma kūno skenavimo meditacijų prasideda pirštais arba pėdomis, nors kai kurie instruktoriai rekomenduoja pradėti nuo galvos. Gydytojas paprastai pradeda sutelkdamas dėmesį į pirštus arba pėdas.
Instruktoriai paprastai skatina savo meditacijos studentus akimirką ar dvi stebėti fizinius pojūčius pirštuose ar pėdose. Tada dėmesys paprastai perkeliamas kūnu aukštyn – į kulkšnis, blauzdas, kelius, šlaunis, klubus ir t. t., kol kiekvienai kūno daliai kelias akimirkas bus skiriamas specialisto dėmesys. Kūno skenavimo meditacijos pabaigoje praktikai paprastai skatinami skirti tam tikrą dėmesį viso kūno pojūčiams.
Teigiama, kad tokiu būdu sutelkus dėmesį į kūną, kūno skenavimo meditacijos specialistai gali susidoroti su stresu ir raumenų įtampa. Dėmesys fiziniams kūno pojūčiams gali padėti daugeliui specialistų suprasti, kaip stresas veikia jų kūną. Praktikai gali pradėti kontroliuoti savo streso lygį sąmoningai išlaisvindami raumenų įtampą iš kūno per kūno skenavimo meditaciją. Kai kurie mano, kad ši meditacijos technika netgi gali šiek tiek palengvinti skausmą, nes ji gali padėti pacientams geriau suprasti, kurios kūno vietos jaučiasi skausmingos ir kodėl.
Dauguma meditacijos rūšių yra skirtos ugdyti savybę, žinomą kaip sąmoningumas, o tai reiškia esamos situacijos suvokimą. Praktikuojantys meditaciją paprastai skatinami stebėti jausmus, mintis ir pojūčius, kurie gali kilti meditacijos praktikos metu, jų neanalizuojant ir nesijaudinant. Praktikuojantys asmenys paprastai skatinami sutikti fizinius pojūčius su priėmimo ir ramybės jausmais, o ne vertinant.