Kuzneco kreivė yra lenktas vaizdas, apibūdinantis hipotezę, kad gerėjant šalies ekonomikai, didėja nelygybė tarp žmonių pajamų lygio. Tai yra atvejis, kai žmonės sakytų: „Turtingi žmonės tampa turtingi, o vargšai tampa skurdesni“. Kuzneco kreivės hipotezė buvo Simono Kuzneco, amerikiečių ekonomisto, kuris galiausiai tapo Nobelio ekonomikos premijos laureatu, pastebėjimas.
Dėstydamas Pensilvanijos universitete, Kuznetas ėmėsi studijuoti ekonominę nelygybę ir tai, kaip ekonominiai ištekliai – finansiniai ar ne – buvo paskirstomi darbo visuomenei. Per tą laiką jis pastebėjo modelį, kai didžioji šalies pajamų, tenkančių vienam gyventojui, dalis būtų skirta nedidelei gyventojų daliai, daugiausia aukštesnei klasei. Tada ši nelygybė pasieks piką ir galiausiai išsilygintų šaliai toliau vystantis. Kuznetas savo išvadas pristatė 1955 m., o hipotezė tapo įtakinga ekonominiame pasaulyje. Kuznetas iliustravo savo stebėjimą naudodamas apverstą U, patį Kuzneco kreivės vaizdą.
Gali būti keletas priežasčių, paaiškinančių Kuzneco kreivės iliustraciją. Viena iš galimų nelygybės priežasčių yra tendencija, kad kaimo gyventojai migruoja į miestus, ieškodami geresnio darbo ir „žalesnių ganyklų“. Tada šie žmonės pradėtų dirbti mažai apmokamą ir pradinį darbą, dėl kurio gautų mažas pajamas. Besivystančiose žemės ūkio šalyse daugelis žemės ūkio darbuotojų taip pat yra linkę pereiti į su pramone susijusias profesijas, o tai reikštų ir mažas pajamas, o „didieji viršininkai“ įmonėse uždirba daugiau pinigų. Galų gale, kai darbuotojai migrantai kyla verslo laiptais, jie uždirba daugiau, o ekonominė lygybė laikui bėgant mažėja.
Be ekonominio požiūrio, Kuzneco kreivė taip pat buvo taikoma aplinkosaugos požiūriu. Šiuo atveju, didėjant šalies pajamoms vienam gyventojui, mažėja rūpestis aplinka. Galima nesunkiai pastebėti, kad labiausiai pramoniniai miestai beveik visada būtų labiau užteršti nei mažiau pažangūs miestai. Tikėtina įvykio priežastis būtų gyventojų pagausėjimas: kertama daugiau medžių, kad būtų erdvės daugiaaukščiams namams, daugiau važinėjama automobilių, daugiau tuščiai išmetamų šiukšlių, nuotekų sistemose susikaupia daugiau atliekų.
Kaip ir ekonominė Kuzneco kreivė, aplinkos Kuzneco kreivė ilgainiui rodytų ekonomikos degradacijos sumažėjimą. Tai tikriausiai gali būti žmonių supratimo apie ekonominio vystymosi pasekmes rezultatas, ir tai būtų pasitaisyta padedant „motinai gamtai“. Daugelis įmonių dėtų pastangas, kad sumažintų anglies pėdsaką, kurtų „ekologiškesnę“ įrangą ir sistemas bei perdirbtų atliekas.