Kvadriplegija yra paralyžiaus ir jutimo praradimo tipas, pažeidžiantis viršutinę ir apatinę žmogaus kūno dalis. Paprastai jis prasideda nuo pečių arba aplink juos ir tęsiasi žemyn, įskaitant rankas ir kojas. Asmuo, turintis keturkampį, gali nejausti paveiktose vietose ir prarasti gebėjimą valdyti pažeistas kūno dalis. Pavyzdžiui, paveiktas asmuo paprastai negali jausti ir pakelti savo rankų ir kojų.
Smegenų ar nugaros smegenų pažeidimai paprastai yra kvadriplegijos priežastis. Nugaros smegenų pažeidimas, dėl kurio atsiranda kvadriplegija, vadinamas pažeidimu. Tokie sužalojimai gali įvykti įvykus transporto priemonės avarijai arba nukritus. Kai kuriems žmonėms kvadriplegija išsivysto dėl sportinio nelaimingo atsitikimo. Būklė taip pat gali atsirasti dėl ligos, tokios kaip poliomielitas.
Sakoma, kad žmogus turi visišką nugaros smegenų pažeidimą, jei jis yra visiškai paralyžiuotas žemiau pažeidimo. Jei asmuo turi tam tikrą funkciją ar jausmą žemiau pažeidimo, sakoma, kad asmuo turi nepilną nugaros smegenų pažeidimą. Pavyzdžiui, asmuo gali jausti kūno dalis po pažeidimu, bet nejudinti. Būklė gali veikti ir priešingai, todėl pacientai gali kontroliuoti savo kūno dalis, bet nejausti.
Be funkcijų ir jausmų praradimo rankose ir kojose, keturplegija sergančiam asmeniui gali tekti susidoroti su šlapimo pūslės ir žarnyno kontrolės praradimu ir virškinimo sutrikimu. Taip pat gali sutrikti kvėpavimas, ypač pacientams, kuriems yra pakitimų, pažeidžiančių didelę nugaros smegenų dalį. Keturkampiai dažnai kovoja su opomis, infekcijomis ir lūžiais. Daugelis taip pat kovoja su depresija.
Daugelis keturkampių turi traumų, dėl kurių jie nejaučia ir neveikia visą gyvenimą. Tačiau kai kurie atkuria nedidelę funkciją. Daugeliui pacientų reikalingi aparatai, padedantys jiems kvėpuoti, o kiti gali kvėpuoti patys. Kai kurie sugeba savarankiškai susidoroti su kasdienėmis užduotimis, o kiti yra visiškai priklausomi nuo kitų.
Įdomu tai, kad mintis, kad visi keturkampiai sėdi neįgaliojo vežimėlyje, yra klaidinga nuomonė; kai kurie išsaugo gebėjimą vaikščioti. Žmogaus funkcija ir pojūtis priklauso nuo jo sužalojimo sunkumo. Asmuo gali būti labiau paveiktas vienoje kūno pusėje ar net tam tikroje kūno vietoje. Pavyzdžiui, asmuo gali prarasti pirštų, bet ne rankų funkciją. Panašiai jis gali prarasti pojūtį vienoje kojoje, o kitoje – išlikti.