Neatidėliotinos kvėpavimo takų situacijos – tai skubios medicinos pagalbos atvejai, kuriems būdingas pasunkėjęs kvėpavimas arba negalėjimas kvėpuoti. Tokios ekstremalios situacijos gali būti mirtinos, jei į jas nebus tinkamai ir operatyviai reaguojama. Jei kas nors pradeda rodyti kvėpavimo sutrikimo požymius, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, dėl kurių sunku kvėpuoti, žmonės turėtų išmokti skirtis tarp to, kas pacientui įprasta, nuo to, kas yra tikrosios nelaimės požymis. Pavyzdžiui, kai kuriems astma sergantiems žmonėms švokštimas iš prigimties nėra priežastis nerimauti, o ypač sunkus kvėpavimas yra ženklas, kad pacientas patiria bėdą.
Kvėpavimo pavojaus atveju pacientas gali dažnai paviršutiniškai kvėpuoti, nereguliariai kvėpuoti arba labai lėtai kvėpuoti. Kai kuriais atvejais pacientas visiškai nustoja kvėpuoti. Kvėpavimo sistemos sutrikimus dažniausiai lydi blyški, šalta, drėgna oda, o širdis gali nustoti plakti arba tapti nereguliari. Pacientas taip pat paprastai būna labai susijaudinęs, o tai gali dar labiau pabloginti avarinę situaciją, nes panikuodamas pacientas sunaudos daugiau deguonies.
Širdies nepakankamumas, astma, pneumonija, bronchitas, lėtinis plaučių obstrukcijos sutrikimas, krupas, antgerklio uždegimas ir peršalimas yra visos sąlygos, susijusios su kvėpavimo takų ligomis. Pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, vaistai gali būti naudojami siekiant išlaikyti kvėpavimo takus atvirus, o jei kvėpavimo takai pradeda uždaryti, gali prireikti skubios intervencijos. Žmonės taip pat gali patirti ūmių reakcijų į alergenus ir vaistus, dėl kurių gali sutrikti kvėpavimas, o kai daiktai patenka į gerklę, jie gali sukelti kvėpavimo sutrikimus.
Kai kurios kitos kvėpavimo takų avarijų priežastys yra medicininės problemos, tokios kaip pneumotoraksas, kai oras užpildo pleuros erdvę, kuri supa plaučius, ir pleuros efuzija, kai pleuros erdvė prisipildo skysčiu. Abi šios sąlygos gali atsirasti dėl traumos, o pleuros efuzija gali atsirasti dėl ilgalaikės lėtinės ligos.
Pacientai dažniausiai pastebi, kai jiems kyla kvėpavimo takų problemų. Jie gali bandyti kalbėti ir dažnai gestais parodyti, kad jiems sunku kvėpuoti. Gali būti labai baisu, kad negali kvėpuoti, o slaugę teikiantys žmonės turėtų stengtis išlaikyti pacientą kiek įmanoma ramesnį, nes niekas neateina. Susijaudinimo būsenos buvimas pacientui gali sukelti komplikacijų. Jei pacientas visiškai nustoja kvėpuoti, reikia pradėti gelbėjimo kvėpavimą, kad sumažėtų smegenų pažeidimo rizika ir padidėtų paciento galimybė išgyventi. Prieš atliekant gelbėjimo kvėpavimą, visada reikia patikrinti kvėpavimo takus ir iššluoti, ar nėra objektų, kurie gali trukdyti.