Kvėpavimo takų fizioterapija – tai medicinos sritis, taikanti fizinį judėjimą kvėpavimo problemų gydymui. Kvėpavimo takų fizioterapijoje taikomų metodų pavyzdžiai yra laikysenos keitimas, kosėjimo metodai ir krūtinės spaudimas, padedantis pagerinti kvėpavimo kokybę. Fizioterapeutai taip pat gali naudoti priemones, tokias kaip siurbimo kateteriai ar deguonies pompos, papildydami fizioterapijos metodus.
Dėl medicininių problemų, tokių kaip emfizema, pneumonija ir astma, pacientams gali būti sunku tinkamai kvėpuoti. Kvėpavimo takų fizioterapijos režimas gali padėti pagerinti žmogaus gebėjimą kvėpuoti nevartojant vaistų. Prireikus gydytojai taip pat gali skirti vaistų, papildančių kvėpavimo takų fizioterapiją, nes kvėpavimo takų kineziterapeutas paprastai turi ne medicinos, o kineziterapijos kvalifikaciją. Įvairios priežastys gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, įskaitant tokias problemas kaip gleivių perteklius plaučiuose, nesugebėjimas išvalyti normalaus gleivių kiekio arba infekcija. Tokios būklės kaip astma sukelia kvėpavimo takų susiaurėjimą be kitų plaučių pokyčių laikinai, tačiau tokioms ligoms taip pat gali būti naudinga kvėpavimo takų fizioterapija.
Šio tipo fizioterapijoje svarbi kūno padėtis. Taip yra iš dalies dėl to, kad plaučiai gali būti suspausti, kai pacientas yra tam tikrose padėtyse, pavyzdžiui, gulėdamas, todėl sėdint tiesiai gali sumažėti slėgis ir į plaučius patekti daugiau oro. Tam tikros pozos gali padėti palengvinti kitas problemas, pvz., skreplių perteklių, kuris gali ištekėti iš kvėpavimo takų tokiomis pozicijomis kaip paciento galvos padėtis žemiau nei likusi kūno dalis. Kineziterapeutas taip pat gali panaudoti krūtinės perkusiją ar purtymą, kad padėtų atsilaisvinti gleivėms kvėpavimo takuose. Pacientai taip pat gali būti mokomi tam tikru būdu kvėpuoti arba tam tikru būdu išstumti orą; pavyzdžiui, pasikartojantis kosulys keičia oro slėgį plaučiuose, o tai gali padėti pašalinti gleives ir išvalyti kvėpavimo takus.
Be šių fizinių metodų, kineziterapeutas turi prieigą prie specialios medicininės įrangos, kuri padeda pacientui efektyviau kvėpuoti. Deguonies kaukės yra vienas iš pavyzdžių, o kai kurių tipų deguonies tiekimo įtaisai taip pat skirti tiekti dujas taip, kad būtų išvalyti kvėpavimo takai. Kai kurie prietaisai nėra pritvirtinti prie deguonies rezervuarų, o yra išoriniai paciento kvėpavimo įrankiai, per kuriuos pakeičiamas deguonies patekimo į plaučius būdas. Norint fiziškai pašalinti gleives iš plaučių, kai kuriems pacientams gali prireikti tokių įrankių kaip siurbimo kateteriai, kurie ištraukia gleives iš kūno. Kvėpavimo sistemos fizioterapija gali būti naudojama kvėpavimo sutrikimams palengvinti esant trumpalaikėms sveikatos ligoms arba gali būti naudojama lėtinėmis ligomis sergančių žmonių kvėpavimui pagerinti.