Kvėpavimo kompensacija yra kvėpavimo dažnio koregavimas, siekiant pašalinti nenormalų kraujo pH. Tai suteikia kūnui greitą būdą pašalinti pavojingai šarminio ar rūgštinio kraujo lygį, laukiant, kol inkstai ir kiti organai pradės veikti ir dar labiau stabilizuos kraujo pH. Tai dažniausiai pastebima hospitalizuotiems pacientams, kurie turi rimtų sveikatos problemų, sukeliančių metabolinę acidozę arba alkalozę. Jei pacientai naudojasi ventiliatoriais, priežiūros paslaugų teikėjai turi išlikti budrūs dėl kraujo pH lygio, kad galėtų reguliuoti ventiliaciją, kad pacientas būtų saugiame diapazone.
Lėtai kvėpuojantys pacientai sunkiai pašalina anglies dioksidą, todėl sumažėja kraujo pH. Komos, kraujo perdozavimas ir kai kurios šoko formos gali sumažinti kvėpavimo dažnį ir prisidėti prie metabolinės acidozės. Kiti pacientai gali hiperventiliuoti, todėl kraujas tampa šarmesnis, nes greitai išsiskiria anglies dioksidas. Kraujo pH pokytis paskatins organizmą reguliuoti kvėpavimo dažnį, kad kompensuotų kompensaciją, o inkstai taip pat pradės stabilizuoti pH lygį.
Esant aukštam pH, kvėpavimo takų kompensavimas apima lėtesnį kvėpavimą, kad padidėtų kraujo rūgštingumas sulaikant anglies dioksidą. Pacientai, sergantys metaboline acidoze, greičiau kvėpuoja, kad išskirtų anglies dioksidą. Abi kvėpavimo takų kompensavimo formas gali stebėti slaugytojai, kurie gali pastebėti paciento kvėpavimo dažnio pokyčius, kurie sutampa su kraujo pH lygiu. Pacientams, kurie negali kvėpuoti savarankiškai, gali prireikti pakoreguoti ventiliatoriaus nustatymus, kad būtų galima kompensuoti kvėpavimą.
Rūgščių ir šarmų sutrikimai kraujyje gali tapti rimta medicinine problema ir atsirasti kartu su įvairiomis sveikatos problemomis. Slaugos paslaugų teikėjai gali naudoti greitus pirštų lazdelių testus, kad patikrintų rūgšties ir bazės kiekį kraujyje ir nustatytų, ar pacientui reikia intervencijos. Jie taip pat gali manyti, kad kraujo pH yra nenormalus, atsižvelgiant į paciento būklę, elgesį ir simptomus. Pavyzdžiui, pacientas, gydomas nuo opiatų perdozavimo ir kuris lėtai kvėpuoja, tikriausiai turi rūgštinį kraują ir jam reikia gydymo.
Slaugytojai turi būti dėmesingi anestezijos ir mechaninės ventiliacijos metu, nes netinkamai nustačius įrangą gali sutrikti paciento kraujo pH. Savarankiškai kvėpuoti negalintys pacientai jau gali turėti sveikatos problemų, todėl jiems gresia pavojingas pH lygis, todėl gydytojai turi nustatyti, koks kvėpavimo takų kompensavimo lygis būtų tinkamas paciento poreikiams. Bendrosiose vėdinimo gairėse pateikiamos konkrečios instrukcijos, kaip sureguliuoti įrangą, kad būtų pašalintas susirūpinimas dėl rūgštinio ar šarminio kraujo.