Kvėpavimo takų uždegimas yra kvėpavimo takų sudirginimo būsena, kai imuninė sistema reaguoja į suvokiamą grėsmę ir sukelia patinimą, niežėjimą, paraudimą ir kitus simptomus. Daugelis kvėpavimo takų ligų yra susijusios su kvėpavimo takų uždegimu, kaip simptomas arba priežastis. Yra gydymo būdų, kaip sumažinti uždegimą ir užkirsti kelią būsimiems epizodams, siekiant išlaikyti paciento kvėpavimo takus, pašalinti kvėpavimo sutrikimus ir spręsti kitas problemas.
Kvėpavimo takų uždegimo atveju imuninė sistema nustato grėsmę ir signalizuoja apie pakopines reakcijas kvėpavimo takų audiniuose. Stiklo ląstelės išskiria histaminą – cheminį junginį, kuris atpalaiduoja kraujagysles ir sutraukia lygiuosius kvėpavimo takų raumenis. Į vietą atskuba cheminių medžiagų potvynis. Kvėpavimo takai pradeda tinti ir susiaurėti, pacientui sunku kvėpuoti. Pacientai taip pat gali jausti deginimo, niežulio ar dirginimo pojūtį. Jei gydytojas pažvelgia į kvėpavimo takus, jie atrodo raudoni ir jautrūs.
Uždegiminis atsakas padeda organizmui reaguoti į grėsmes, tačiau gali būti pavojingas, kai jis yra ekstremalus. Kvėpavimo takų uždegimas gali atsirasti reaguojant į kietųjų dalelių, tokių kaip žiedadulkės, teršalai, alergenai ir kitos medžiagos, poveikį. Pacientas gali pradėti kosėti ir švokšti, o kartais kvėpavimo takai visai užsidaro. Jei uždegimas tampa lėtinis, skysčiai gali užpildyti kvėpavimo takus, o pacientui gali atsirasti audinių pažeidimų, dėl kurių gali atsirasti randų, atvirų opų ir kitų audinių pakitimų.
Astma sergantiems pacientams greitai prasideda kvėpavimo takų uždegimas. Lėtinis uždegimas gali sukelti lėtinį obstrukcinį plaučių sutrikimą (LOPL), o žmonėms taip pat gali išsivystyti kvėpavimo takų uždegimai dėl pagrindinės infekcijos, tokios kaip bronchitas ar pneumonija. Rūkymas ir profesinis dūmų bei cheminių medžiagų poveikis taip pat gali būti kaltininkai. Kartu su kvėpavimo takų obstrukcija pacientai gali sloguoti akis ir nosį, dėmėti odą ir kitus simptomus, kuriuos gydytojas gali naudoti norėdamas daugiau sužinoti, kodėl pacientas nesijaučia gerai.
Neatidėliotinas kvėpavimo takų uždegimo gydymas gali apimti antihistamininius vaistus, kad sumažintų imuninės sistemos atsaką, steroidus, kad sumažintų skausmą ir patinimą, ir kvėpavimo procedūras, kad kvėpavimo takai būtų atviri. Kai kuriems pacientams gali prireikti intubacijos, kai kvėpavimo takai yra apsaugoti kvėpavimo vamzdeliu, kad pacientas gautų pakankamai oro. Pasibaigus pradinei krizei, pacientas gali aptarti būsimų epizodų prevencijos galimybes. Norint kontroliuoti uždegimą, gali prireikti ilgalaikių vaistų, taip pat gali būti naudingi gyvenimo būdo pokyčiai, pvz., alergenų vengimas arba mankštos keitimas.