Kvėpavimo testai yra medicininės tyrimo procedūros, kuriomis įvertinamos ir diagnozuojamos ligos, analizuojant iš plaučių išstumtą orą. Yra keletas įprastų kvėpavimo testų tipų, įskaitant alkotesterius, iškvėpto azoto oksido testus, vandenilio kvėpavimo testus ir karbamido kvėpavimo testus. Atliekant kiekvieną iš šių procedūrų, naudojant specialias diagnostikos priemones, tiriamas paciento iškvėpimo kvėpavimas, leidžiantis stebėti ir nustatyti įvairius negalavimus, įskaitant astmą, mitybos ligas ir pepsinę opą.
Senovės graikų gydytojas Hipokratas buvo vienas pirmųjų mokslininkų, pripažinusių ryšį tarp kvėpavimo ir sveikatos. Hipokratas padarė išvadą, kad blogas burnos kvapas gali būti ligos požymis. Ši novatoriška idėja padėjo pagrindą kvėpavimo tyrimams, kurie vyko per kelis ateinančius šimtmečius, o viršūnę pasiekė aštuntajame dešimtmetyje. Būtent tada Linusas Paulingas, Nobelio premijos laureatas chemikas, žmogaus iškvėptame ore rado 1970 cheminių medžiagų. Nuo tada tyrimai buvo tęsiami ir buvo sėkmingai nustatyta beveik 250 cheminių medžiagų.
Būtent šios cheminės medžiagos yra analizuojamos atliekant kvėpavimo testą. Pacientas įkvepia į tyrimo skyrių, paprastai per mažą vamzdelį, o iškvėpto oro mėginys paimamas ir siunčiamas ištirti. Daugelis kvėpavimo testų atliekami per labai trumpą laiką – maždaug 5–15 minučių intervalu – ir yra neinvazinės procedūros.
Alkotesteris yra plačiausiai žinomas kvėpavimo testo tipas. Šie aparatai nustato alkoholio kiekį asmens kraujyje, analizuodami iškvėpimą. Teisėsaugos institucijos dažniausiai naudoja alkotesterius, kad pažabotų vairavimą išgėrus, tačiau jie taip pat parduodami naudoti namuose.
Atliekant iškvepiamo azoto oksido tyrimus, dažnai atliekami kvėpavimo testai, siekiant nustatyti iškvepiamo azoto oksido (eNO) kiekį kraujyje. Nustatyta, kad astma sergantiems asmenims eNO lygis yra padidėjęs. eNO testas gali suteikti vertingos informacijos nustatant galutinę medicininę astmos diagnozę. Kitos ligos, kurias galima nustatyti eNO testu, yra kvėpavimo takų uždegimas ir kitos kvėpavimo problemos.
Vandenilio kvėpavimo testai naudojami norint nustatyti mitybos trūkumus ir diagnozuoti su mityba susijusias ligas. Dažniausiai šiuo tyrimo metodu nustatomi negalavimai – laktozės netoleravimas, fruktozės netoleravimas ir malabsorbcija bei plonosios žarnos bakterijų peraugimo sindromas. Šios išvados padarytos tiriant vandenilio, metano ir kitų dujų kiekį iškvėptame ore.
Kvėpavimo tyrimai, žinomi kaip karbamido kvėpavimo testai, gali aptikti Helicobacter pylori (H. pylori) organizmus, kurie pradeda procesą, dėl kurio gali pablogėti skrandžio gleivinė arba atsirasti pepsinių opų. Testas nuskaito anglies dioksido kiekį organizme, kuris padeda nustatyti H. pylori buvimą. H. pylori yra rimta medicininė problema ir kasmet sukelia pusę milijono naujų skrandžio vėžio diagnozių.