KVM reiškia „klaviatūra, vaizdo įrašas, pelė“. KVM jungiklis jungia vieną klaviatūrą, vieną pelę ir vieną vaizdo ekraną prie kelių kompiuterių. Tai leidžia vartotojams valdyti kelis kompiuterius tik vienu įvesties ir išvesties įrenginių rinkiniu. Bendrinant įvestis ir ekraną, galima sumažinti darbalaukio netvarką ir kabelių reikalavimus. KVM jungiklis taip pat gali apimti kitas perjungimo funkcijas, pvz., USB prievadus ir garsą.
Labiausiai paplitęs ir pigiausias KVM jungiklis suteikia prieigą prie dviejų kompiuterių. Tačiau jungikliai gali būti sukurti taip, kad galėtų valdyti tiek kompiuterių, kiek vartotojas reikalauja. Norėdami perjungti kompiuterius, KVM jungiklis gali turėti mygtuką arba ratuką pačiame įrenginyje. Sudėtingesni jungikliai leis vartotojui perjungti kompiuterius naudojant sparčiuosius klavišus, dar žinomus kaip karštasis klavišas.
Įprastas KVM jungiklio naudojimas yra tinkluose su tam skirtais serveriais. Kasdien naudojant serverį nereikia vartotojo sąveikos, todėl specialus monitorius ir klaviatūra yra bereikalingas vietos, pinigų ir energijos švaistymas. Didesniuose tinkluose, kur serveriai gali būti montuojami horizontaliai didelėse stelažuose, visas serverių masyvas gali dalytis vienu įvesties ir rodymo įrenginių rinkiniu per KVM jungiklį, įmontuotą tiesiai į stovą.
Naujausia plėtra yra tinklinis KVM, kuriam nereikia jokio fizinio klaviatūros ir pelės ryšio, išskyrus standartinį Ethernet tinklo ryšį. Tai potencialiai leidžia vienam vartotojui valdyti šimtus ar net tūkstančius kompiuterių iš vieno prieigos taško. Namuose aptinkami belaidžiai maršrutizatoriai siūlo kažką panašaus: į maršrutizatorių įterpus žiniatinklio serverį, jį galima pasiekti praktiškai iš bet kurio tinklo ryšio, nereikalaujant fizinės prieigos prie maršrutizatoriaus.
Vartotojų susidomėjimą KVM jungikliu paskatino Apple Computer Mac Mini išleidimas. „Windows“ vartotojams skirtas „Mac Mini“ buvo parduodamas be klaviatūros ar pelės, todėl naudotojai galėjo palyginti nebrangiai išbandyti „Macintosh“ kompiuterį.