Laboratoriniai įtaisai, oficialiai žinomi kaip „Micro Total Analysis Systems“ (µTAS), yra mikrofluidika pagrįstos sistemos, kurios viename, vos kelių centimetrų dydžio mikroschemoje integruoja kelias laboratorinio tipo galimybes. Tarp jų panaudojimo būdų yra realaus laiko polimerazės grandininės reakcijos (naudojamos mažoms DNR grandinėms padauginti į lengviau valdomus mėginius), imunologiniai tyrimai, kuriais diagnozuojamos ligos pagal antigeno/antikūnų buvimą, dielektroforezė, naudojama tam tikrų tipų ląstelėms aptikti, ir kraujo mėginių paruošimas, pvz. kaip DNR išskyrimas iš raudonųjų kraujo kūnelių.
Laboratoriniai prietaisai gali vieną dieną sukurti smeigtuko galvutės dydžio implantą arba ant odos pritvirtintą prietaisą, galintį beveik akimirksniu aptikti ligos bakterijų ar biocheminių medžiagų buvimą kraujyje. Ateityje gydytojai galės greitai ir tiksliai nustatyti diagnozes naudodami informaciją, perduodamą iš tokio prietaiso. „Lab-on-a-chip“ technologija buvo naudojama nuo devintojo dešimtmečio ir netgi septintojo dešimtmečio pabaigos, tačiau tik po biotechnologijų sprogimo devintojo dešimtmečio viduryje į jas iš tikrųjų atkreipė pagrindiniai mokslininkai.
„Lab-on-a-chip“ įrenginiai yra besitęsiančios miniatiūrizacijos pavyzdys, kuris vyksta naudojant daugybę technologijų, pradedant kompiuterių lustais ir baigiant ryšių įrenginiais, tokiais kaip mobilieji telefonai. Lab-on-a-chip tyrimai gali būti laikomi MEMS (mikroelektromechaninių sistemų) pogrupiu, jame yra daug komponentų, kurie atsirado atliekant MEMS tyrimus: mikrosiurbliai, kapiliarai, vožtuvai, jutikliai, svirties ir pan. Vienas didžiausių „lab-on-a-chip“ privalumų yra mažas dydis, leidžiantis gaminti masiškai ir sumažinti brangių medžiagų, kartais reikalingų tam tikro tipo laboratoriniams darbams, poreikį. Tačiau yra daug iššūkių, susijusių su tradicinių cheminių principų mažinimu, o tai reiškia, kad „lab-on-a-chip“ sistemas gali prireikti šiek tiek perdaryti, kad jos atitiktų jų didesnių pusbrolių funkcionalumą.
Ne taip jau tolimoje ateityje laboratorijos mikroschemos sistemos gali būti integruotos į pažįstamus įrenginius, tokius kaip nešiojamieji kompiuteriai, todėl chemijos ir biologijos studentai galės žaisti su mokslinėmis priemonėmis už tradicinių laboratorijos aplinkos ribų. Pastaraisiais metais įvyko daugybė konferencijų laboratorijų lusto tema, o kol ši technologija dar tik pradeda vystytis, į jos tobulinimą visame pasaulyje investuojama dešimtys, jei ne šimtai milijonų dolerių.