Laktoferinas (LF) yra žmogaus baltymas, turintis daug funkcijų. Taip pat žinomas kaip laktotransferinas, jo randama motinos piene ir gleivinės sekrete, pvz., seilėse, ašarose ir skrandžio sekrete. Šis baltymas pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu tiek dėl geležies surišimo savybių, tiek dėl vidinės baltymo struktūros. Jis taip pat moduliuoja uždegiminius reiškinius. Kartu su hipotiocianatu laktoferinas vartojamas cistine fibroze sergantiems pacientams gydyti.
Kvėpavimo takų antimikrobinė gynybinė sistema apima apsauginių mechanizmų sluoksnius, apsaugančius juos ir plaučius nuo mikroorganizmų, kurie buvo įkvėpti. Laktoferinas yra esminė šios sistemos dalis. Dėl proteazės aktyvumo jį galima suskaidyti į mažesnius fragmentus, kad susidarytų du maži peptidai, žinomi kaip laktoferricinas ir kaliocinas-1, kurie abu turi antimikrobinį poveikį.
Laktoferinas yra geležį surišantis baltymas, tačiau skirtingai nuo daugumos geležį jungiančių baltymų, jame nėra hemo grupės. Dėl šios priežasties baltymas priskiriamas ne hemo geležį jungiančių baltymų kategorijai. Geležies surišimas lemia, kad ji slopina daugybę gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų bei kai kurių grybelių. Šiems organizmams augti reikalinga geležis, tačiau jie negali jos panaudoti, jei juos išskiria laktoferinas. Gebėjimas sustabdyti mikroorganizmų augimą jų nežudant yra žinomas kaip bakteriostatinis.
Kai kuriais atvejais gramneigiamos bakterijos gamina molekules, kurios išskiria geležį ir išskiria jas į aplinką, kad surištų visą geležį. Tai gali sutrukdyti bakteriostatinėms laktoferino savybėms. Atrodo, kad dalis baltymo struktūros yra antibakterinė, tačiau net ir nesant geležies. Šis faktorių derinys lemia stiprų šios molekulės antibakterinį aktyvumą.
Laktoferinas yra antras pagal dažnumą motinos pieno baltymas. Daugiausia jo yra piene, kuris gaminamas iš karto po gimimo, ir, atrodo, aprūpina naujagimius geležimi, kurios jiems reikia klestėti. Šio baltymo taip pat yra karvės piene, tačiau daug mažiau nei žmogaus piene.
Ši molekulė taip pat dalyvauja kovojant su uždegimu. Jis saugomas neutrofilų granulėse – labiausiai paplitusioje žmonių baltųjų kraujo kūnelių atmainoje. Šios ląstelės greitai reaguoja į uždegimo ar bakterinės infekcijos vietas ir išskiria laktoferiną. Ši molekulė sąveikauja su ląstelėmis uždegimo vietose, kad slopintų citokinų, galinčių sukelti uždegimą, gamybą. Taip pat yra tam tikrų įrodymų, kad jis slopina virusų prisijungimą prie ląstelių, įskaitant ŽIV.
LF naudojamas cistinei fibrozei gydyti – ligai, kuri pažeidžia daugelį kūno dalių, įskaitant plaučius. Dėl to jose kaupiasi gleivės, padidėja jautrumas ligoms. Dalis šio padidėjusio pažeidžiamumo priežasčių yra ta, kad imuninės sistemos komponentai, tokie kaip LF ir hipotiocianatas, gaminami mažai arba jų visiškai trūksta. Hipotiocianatas paprastai susidaro kaip netiesioginis laktoperoksidazės aktyvumo rezultatas – kitas baltymas, dalyvaujantis kvėpavimo takų antimikrobinėje apsaugos sistemoje. Dabartinis cistinės fibrozės gydymas apima gydymą LF ir hipotiocianatu.