Trumpalaikis išemijos priepuolis (TIA) yra trumpas epizodas, kai laikinai sutrinka kraujotaka smegenų kraujagyslėse. TIA dažnai vadinamas mini insultu, nes simptomai yra panašūs į paciento, patyrusio insultą, simptomus. TIA epizodai rodo, kad pacientui gresia sunkesnis insultas. Kiekvienas, turintis trumpalaikio išemijos priepuolio simptomų, turėtų nedelsdamas kreiptis į gydytoją.
Jei trumpalaikis išemijos priepuolis laikomas įspėjimu, jis turėtų paskatinti pacientą keisti gyvenimo būdą, kad būtų išvengta negalią sukeliančio insulto. Simptomai, patiriami TIA metu, gali trukti nuo penkių minučių iki 24 valandų, tačiau dažniausiai trunka apie vieną valandą. Kadangi šie epizodai yra trumpalaikiai, pacientas nepatiria nuolatinio smegenų pažeidimo ir visi simptomai turėtų išnykti.
Trumpalaikio išemijos priepuolio simptomai gali pasireikšti staiga, įskaitant tirpimą ir dilgčiojimą kairėje arba dešinėje kūno pusėje, taip pat raumenų silpnumą ir galvos svaigimą. Pacientas taip pat gali patirti staigų regėjimo praradimą arba bendravimo problemų. Šie simptomai yra įvairūs ir priklauso nuo užsikimšusios smegenų kraujagyslės vietos.
Kraujas į smegenis cirkuliuoja per kairę ir dešinę miego arterijas, taip pat stuburo arterijas. Pacientams, sergantiems ateroskleroze, miego arterijos yra jautrios apnašoms kauptis išilgai vidinių sienelių. Dėl apnašų arterijų angos gali susiaurėti. Jei apnašų gabalėliai atsilaisvins ir pateks į smegenis, pacientas gali patirti trumpalaikį išemijos priepuolį.
Pacientams, sergantiems širdies liga arba aukštu kraujospūdžiu, širdyje gali susidaryti kraujo krešulys, kuris gali patekti į smegenis ir sukelti TIA. Kadangi TIA yra laikina, kraujo krešulys gali greitai ištirpti arba tekėti per kraujagyslę, kad būtų atkurtas kraujo tekėjimas į smegenis. Svarbu, kad gydytojas nustatytų pagrindinę trumpalaikio išemijos priepuolio priežastį ir parengtų gydymo planą.
Diagnozė paprastai nustatoma surinkus visą paciento istoriją ir simptomų aprašymą. Kompiuterinė tomografija (CT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) suteiks gydytojui išsamų smegenų vaizdą. Miego arterijų ultragarsas parodys apnašų susikaupimą. Gydytojas taip pat turėtų atidžiai ištirti, ar nėra širdies ligų ir aukšto kraujospūdžio.
Gydymas greičiausiai apimtų kraujo skiediklius, tokius kaip aspirinas, kurie neleidžia trombocitams krešėti kraujyje. Jei pacientas serga ateroskleroze, gali būti skiriami cholesterolio kiekį mažinantys vaistai. Jei reikia, miego arterijas galima chirurginiu būdu nugrandyti, kad būtų pašalintos apnašos. Bet kokia pagrindinė širdies liga turi būti gydoma.
Gydytojas gali rekomenduoti įvairius gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali padėti išvengti rimto insulto. Pacientams, rūkantiems cigaretes, patariama mesti rūkyti. Mažai riebalų turinčios dietos valgymas, mankštos plano sudarymas ir reguliarus cholesterolio bei kraujospūdžio stebėjimas yra teigiami pokyčiai, galintys padėti pacientui išvengti ligų ateityje.