Laktato slenkstis (LT) yra riba, kurią pasiekus laktato molekulės anijoną pradeda kauptis individo kraujo sistemoje. Mankštindami raumenys sukuria energiją be deguonies, jie sukuria pieno rūgštį, kuri vėliau patenka į kraują. Laktato slenkstį, kurį sukelia intensyvūs pratimai, dažniausiai naudoja sportininkai ir jų treneriai, kad padėtų pagerinti pratimų rezultatus. Laktato slenkstis taip pat žinomas kaip anaerobinis slenkstis
Sudėtingas procesas, fizinio krūvio metu kraujyje kaupiasi laktatas. Kai išnaudojamos kraujyje esančios bikarbonato atsargos, didelio intensyvumo mankštos metu sukurti vandenilio jonai patenka į kraują, todėl pradeda kauptis laktatas (OBLA). Laktato slenkstis yra taškas, nuo kurio prasideda šis procesas, kai kraujas parūgštėja.
Laktato kaupimasis paprastai nėra problema atliekant vidutinį pratimų režimą, nes pašalinamas laktatas gali neatsilikti nuo laktato susidarymo. Tačiau varžybų sportininkai dažnai ypač domisi šia specifine riba. Matuojant per rampos testą – pratimą, kurio metu galima apskaičiuoti laipsnišką mankštos intensyvumą – paprastai iš piršto galiuko arba ausies spenelio paimamas mažas kraujo mėginys, kuris vėliau gali būti naudojamas tiksliai nustatyti asmens slenksčio tašką.
Tai gali būti labai naudinga asmenims, dalyvaujantiems ištvermės sporto šakose, kur susikaupusi pieno rūgštis gali pakenkti rezultatams, sukelti skausmą ir raumenų išsekimą. Žinojimas apie laktato slenkstį treniruotėse yra labai naudingas sportininkams, kurie gali mankštintis didesniu intensyvumu, kol nepasiekia slenksčio ir našumas pradeda prastėti. Matuojant pagal maksimalų deguonies suvartojimą didelio intensyvumo treniruotėse (VO2), laktato slenkstis paprastai išreiškiamas VO2 procentais. Pavyzdžiui, jei sportininkas pasiekė savo VO2 bėgdamas 10 mylių (apie 16 km) per valandą greičiu, o kraujo rūgštėjimas buvo nustatytas 5 mylių (apie 8 km) per valandą greičiu, tada jo laktato slenkstis būtų 50 proc. VO2.
Laktato slenkstis paprastai padidinamas naudojant treniruočių metodus, tokius kaip intervalo ir fartleko technikos. Nors „fartlek“ leidžia sportininkams mankštintis šiek tiek aukščiau ir šiek tiek žemiau savo slenksčio, intervalinės treniruotės leidžia žmonėms dirbti taškuose, kurie gerokai viršija jų slenksčius, o atsigavimo laikas tarp sesijų yra mažas. Laikui bėgant organizmas dažniausiai pripranta prie didesnio intensyvumo treniruočių, atitinkamai pakeičiant savo slenksčius, kad sportininkai galėtų ilgiau dirbti sunkiau, nepatirdami pieno rūgšties padidėjimo poveikio.