Lancelotas daugelyje Artūro pasakų versijų laikomas geriausiu ir įgudusiu iš apskritojo stalo riterių. Jis kažkoks vėlyvas pasakojimų apie Artūrą. Jo nemini Wolframas von Eschenbachas ar Džofris iš Monmuto, bet pasakojimai apie jį ypač kyla iš prancūzų Artūro legendų.
Tuo metu, kai Mallory perrašo Arthuro ciklą, pritarus Romos katalikų bažnyčiai, Lancelotas yra vienas iš pagrindinių veikėjų ir pagrindinė apskritojo stalo padalijimo priežastis, kuri baigiasi Arthuro mirtimi.
Pasak legendos, Lancelotas yra karaliaus Bano sūnus ir sero Lionelio ir sero Borso pusbrolis. Kelerius metus praleidęs įrodydamas, kad yra riteris, jis ateina į karaliaus Artūro dvarą ir iškart įsimyli karalienę Gvineverę. Jų svetimaujantis ryšys galiausiai įrodys, kad Arturas žlugdo, nes apskritasis stalas pasiskirstys į paramą Lanselotui ir karalienei bei paramą Artūrui.
Lancelotas taip pat yra Galahad tėvas, paskutinis Artūro cikle, kuris ieškojo ir rado Gralį. Tiesą sakant, Lanceloto kaltė dėl to, kad jam buvo uždrausta matyti Gralį dėl svetimavimo, dažnai kelia susidomėjimą. Daugelyje versijų Lanceloto auklėjimas Galahad dažnai yra apgaulės rezultatas. Galahadas išgelbsti mergaitę, vardu Elaine, kuri iškart jį įsimyli. Ji susitaria su savo tarnaite atsiųsti jam raštelį, o tai reiškia, kad jis susitiks su karaliene, kad galėtų susisiekti.
Kadangi jau tamsu, Lanselotas lengvai mylisi su tariamąja karaliene ir nuliūdęs pamatęs, kad vietoj to jis mylėjosi su Elaine. Tokio tipo istorija šiuolaikinį skaitytoją dažnai stebina, nes ji yra vos patikima. Be to, ji pastato moterį į gundytojos ir apgavikės vietą, o tai apskritai nėra labai glostanti moterims.
Kai kuriose versijose Guinevere sužino apie šį reikalą ir uždraudžia Lancelotą nuo teismo. Tačiau jie susitaiko, o Arthuro sūnėnai Gawainas, Agravaine ir Artūro sūnus Mordredas juos atranda. Tai priverčia Artūrą priimti sprendimą sudeginti karalienę gyvą.
Lancelotas ją išgelbėja, bet, deja, nužudo Garetą, jauniausią Gawaino brolį. Tai daro Gawainą savo priešu ir leidžia Mordredui nužudyti karalių. Manoma, kad Lancelotas po Artūro mirties tapo atsiskyrėliu ir gyveno nežinioje.
Nors Lancelotas ankstyvosiose Artūro legendose nelabai žavi vaizduotę, jis tampa turbūt labiausiai atpažįstamu apskritojo stalo riteriu, apdorojant legendas po viduramžių. Visų pirma Tenisonas investavo Lancelot į kilnumą ir tragediją.
Bene įdomiausia šiuolaikinė Lanceloto interpretacija yra TH White’o „The Once and Future King“. White’o versijoje Lancelotas save vadina „le chevalier mal fet“ arba netinkamai pagamintu riteriu. Jis vaizduojamas kaip nepaprastai bjaurus, prieštaraujantis daugeliui jo atvaizdų. Jis taip pat labai prieštaringas dėl savo meilės Artūrui ir Guineverei. Nesugebėjimas daryti stebuklų po to, kai užmezga neteisėtus santykius su karaliene, jį niokoja.
Kitos modernios Lanceloto versijos, kurios žavi interpretacijomis, yra Marion Zimmer Bradley „Avalono migla“ ir 2004 m. filmas „Karalius Arturas“. Tik subrendusioms auditorijoms Monty Python ir Šventasis Gralis su dideliu džiaugsmu šviečia Lancelot.