Laparotomija pažodžiui yra „pilvo pjūvis“, dažniausiai per šoną. Ši chirurginė procedūra gali būti atliekama diagnostiniu arba terapiniu būdu, atsižvelgiant į paciento situaciją, ir paprastai ją atlieka bendrosios paskirties chirurgas. Atliekant laparotomijas, pacientui suteikiama bendroji nejautra, kadangi procedūra yra gana invazinė, o pabudus pacientui būtų itin patogu.
Atliekant diagnostinę laparotomiją, dar vadinamą tiriamąja laparotomija arba eksploatacija, chirurgas atidaro pacientą, kad pamatytų, kas vyksta kūno viduje. Šio tipo tiriamoji chirurgija gali būti naudojama ieškant medicininės problemos priežasties, norint sužinoti daugiau apie sutrikimus, pastebėtus medicininio vaizdavimo tyrimuose, ir gydant tokias problemas kaip šautinės žaizdos ir kraujavimas, kai reikia atverti pilvą pamatyti problemos šaltinį ir ją ištaisyti. Kai kuriais atvejais bendras chirurgas gali dirbti su specialistu, pvz., onkologu, kad būtų galima nedelsiant pašalinti laparotomijos metu pastebėtus sutrikimus.
Atliekant terapinę laparotomiją, pjūvis daromas, kad būtų galima patekti į pilvą medicininės procedūros tikslais. Kai kuriais atvejais gali būti įmanoma atlikti laparoskopinę procedūrą, kai per mažus odos pjūvius įvedami instrumentai ir fotoaparatu apžvelgiama vidinė pilvo dalis. Ši parinktis yra daug mažiau invazinė, tačiau ji gali būti apribota chirurgui, todėl gali būti situacijų, kai planuojama atlikti laparoskopiją, tačiau chirurgui reikia atlikti laparotomiją, kad būtų aiškiau matyti arba pašalinti sergantį audinį.
Prieš atliekant laparotomiją, pacientas bus apklausiamas ir bus atlikti tyrimai, siekiant patvirtinti, kad jis tinkamas operacijai. Chirurgas susitiks su pacientu ir aptars procedūros priežastį bei galimas komplikacijas, taip pat pacientas susitinka su anesteziologu, kuris atliks anesteziją. Pasibaigus procedūrai, pacientas bus nuvežtas į atsigavimo zoną ir stebimas.
Atsigavimo laikas po laparotomijos gali būti ilgas, nes pjūvis gali būti gana didelis. Skausmo valdymas yra labai svarbus, ypač pirmosiomis dienomis, todėl pacientui gali tekti pailsėti, kad nebūtų įtempta pjūvio vieta. Paprastai laikinai koreguojama paciento mityba ir jis atidžiai stebimas, ar neatsiranda infekcijos požymių ir kitų komplikacijų.