Kas yra lapuočių medžiai?

Lapuočiai – tai augalai, kurie dalį metų numeta lapus, dažniausiai sausringu ar šaltu oru. Jų šakos lieka be lapijos, kol pagerės sąlygos. Medžiui tai reiškia, kad jis gali sutaupyti energijos nedirbdamas, kad lapai būtų žali ir sveiki. Nepaisant to, kad dalį metų tenka susidurti su nukritusiais lapais ir plikais medžiais, daugeliui žmonių šis medžių tipas yra gana patrauklus, be to, jie yra vertinami už naudingumą, aprūpindami medieną gaisrams, statyboms ir skulptūroms.

Lapų praradimo priežastis

Medžiai numeta lapus, kai jie miega, o tai yra savisaugos priemonė. Daugumai augalų išgyventi reikia saulės, šviesos ir vandens, o kai kurio nors iš šių elementų trūksta, stresas sukelia hormoninius pokyčius. Šie pokyčiai skatina medį skirti daugiau energijos tiesiog išgyvenimui, todėl jis praranda lapus, kuriems išlaikyti ir augti reikia daug vandens ir energijos.

Lapų praradimas paprastai vyksta gana nuspėjamai. Žemės posvyris yra pagrindinis veiksnys, nes jis turi įtakos temperatūrai ir augalo gaunamos šviesos kiekiui. Kai Žemės rutulio dalis yra labiau nukreipta į saulę ir gauna daugiau šviesos bei šilumos, lapai linkę augti. Tačiau jei dalis Žemės rutulio yra nukreipta kampu nuo saulės ir gauna mažiau šviesos bei šilumos, lapai linkę kristi. Todėl žmonės lapų praradimą sieja su kasmetiniais sezoniniais pokyčiais, ypač rudenį, nors lapuočių medžiai techniškai gali numesti lapus bet kuriuo metų laiku.

Tipiškas ūgis

Maži medžiai, kurie tam tikru metų laiku numeta lapus, gali būti vos kelių pėdų (metro ar mažesnio) aukščio. Didžiausios veislės gali pasiekti daug kartų šį aukštį ilgomis tinkamomis augimo sąlygomis. Pavyzdžiui, aukščiausias cukraus klevas siekė 110 pėdų (33.53 metro), o dauguma auga mažiausiai 40 pėdų (12.19 metro).

Privalumai

Daugelis lapuočių veislių, tokių kaip vyšnios, vėžiagyviai, magnolijos ir sedula, žydi, kai yra belapių arba tik pradeda augti naujus lapus. Tai palengvina apdulkinimo procesą, nes žiedus mato vabzdžiai ir nėra lapų, trukdančių vėjui nešti žiedadulkes.

Lapų praradimas taip pat reiškia, kad lieka mažiau paviršiaus, kuriame gali kauptis ledas ir sniegas. Dėl to augalo svoris nėra toks didelis, o tai sumažina šakų įtrūkimų ar lūžimo tikimybę.

Vienas iš įspūdingiausių dalykų, susijusių su šiomis augalų rūšimis, yra platus spalvų spektras, kurį dažnai rodo lapai prieš numetant, o tai daugeliui žmonių atrodo gana patraukli. Spalvos gali būti nuo ryškiai geltonos iki tamsiai raudonos ir daug oranžinės spalvos atspalvių tarp jų. Šis neįtikėtinas ekranas dažnai yra pakankamai intensyvus, kad pritrauktų turistus arba įkvėptų meną, pavyzdžiui, nuotraukas ir paveikslus.

Žmonės sodina šiuos medžius iš dalies, nes jų lapai yra pakankamai platūs, kad užtikrintų tam tikrą apsaugos nuo elementų lygį. Šiltesnio klimato kraštuose pageidautina plati lapija, nes ji sukuria šešėlį, dėl kurio žmonės ir gyvūnai vėsina. Iš tikrųjų buvo įrodyta, kad lapuočių medžiai sumažina namų vėsinimo išlaidas vasarą iki 10%, teigia Mortono medelynas. Žiemą nukritę lapai leidžia saulei lengvai pasiekti namus ir suteikti daugiau šilumos.

Trūkumai

Nors lapuočių augalai turi pranašumą apdulkinimo požiūriu, jų lapai yra patrauklūs daugeliui gyvūnų, pavyzdžiui, elnių. Vabzdžiai taip pat valgo lapus. Per trumpą laiką praradus per daug lapų, medis gali sukrėsti ar net nužudyti.

Kai sąlygos pagerėja nukritus lapams, lapuočių medžiai turi išleisti daug energijos, kad galėtų vėl augti. Tai reiškia, kad jiems paprastai reikia dirvožemio, kuriame yra daugiau maistinių medžiagų. Žmonėms, norintiems sodinti šiuos medžius, gali tekti tręšti žemę natūraliai arba komerciniais produktais.

Palyginti su visžaliais augalais, lapus numetantys medžiai taip pat dažniausiai turi daugiausia žalumynų viršutinėje pusėje, todėl susidaro lajos. Tai leidžia žmonėms ir gyvūnams lengvai judėti apačioje, tačiau tai nesuteikia tiek daug privatumo, nes lapai nenusileidžia labai toli. Daugelis rūšių iš tikrųjų veikia tik kaip paprastos ribos ir nėra labai veiksmingos kaip natūralios tvoros ar gyvatvorės.

Spalvos, atsirandančios prieš lapų slinkimo procesą, gali būti kvapą gniaužiančios, tačiau kai lapai nukrenta ant žemės, jie sukuria kenkėjų, įskaitant uodus, veisimosi aplinką. Lapai pūdami dažnai skleidžia nepaprastą aromatą, gali prilipti prie batų ir būti nešiojami į patalpą. Žmonės paprastai grėbia arba mulčiuoja lapus, kad išspręstų šias problemas, tačiau tai užtrunka ir gali būti fiziškai sudėtinga.

Naudoja

Lapuočiai medžiai dažnai yra bendrųjų kraštovaizdžio planų dalis, nors sodintojai turi periodiškai juos apkarpyti, kad išlaikytų formą, išvengtų galūnių praradimo ir netrukdytų šalia esantiems objektams, pvz., elektros linijoms. Būsto savininkai kartais jas renkasi specialiai dėl lapų ir žiedų spalvos, taip išgaudami dekoratyvų efektą lauke. Jie tinka laipioti, o daugelio rūšių mediena gali būti naudojama statyboms, skulptūroms ir kaip malkoms.