Laukinės katės gyvena laukinėje gamtoje ir yra kačių, kurios kažkada buvo prijaukintos ir gyveno su žmonėmis kaip augintinės, palikuonys. Nors šios katės yra kilusios iš naminių veislių, jos neišlaiko daug naminių savybių. Tačiau savo išvaizda jos yra beveik identiškos naminėms katėms.
Vidutinė naminė katė ir laukinė katė turi panašų kūno dydį ir spalvą, nors kai kurios laukinės katės gali atrodyti šiek tiek mažesnės, nes trūksta nuolatinio maisto. Tačiau dažniausiai jų negalima atskirti vien pagal fizines savybes.
Laukinės katės dažnai gyvena kartu kolonijose, siekdamos pagrindinių išgyvenimo tikslų. Šios kolonijos užtikrina, kad katės turėtų lengvesnę prieigą prie maisto ir geresnę apsaugą nuo plėšrūnų. Tačiau toks bendruomeninis elgesys nepašalina visų grėsmių. Parazitinės infekcijos, mikroorganizmų sukeltos ligos ir teritoriniai ginčai tarp patinų dažniausiai baigiasi mirtimi iki senatvės. Kai kurios laukinės katės, ypač patinai, nori gyventi vienos, o tai sumažina jų gyvenimo trukmę.
Laukinė katė iš prigimties nėra linkusi išgyventi be žmogaus priežiūros. Kačių prisijaukinimas namų reikmėms atsirado dar 9500 m. pr. Kr., o katės tapo pagrindiniu maisto, pastogės ir apsaugos nuo plėšrūnų bei ligų šaltiniu. Taigi katės paprastai yra nepalankioje padėtyje laukinėje gamtoje, turi mažiau išgyvenimo savybių ir silpnesnę imuninę sistemą nei kitos laukinės katės. Laukinių kačių vidutinė gyvenimo trukmė yra penkeri metai, jei jos gyvena kolonijoje, ir tik dveji metai, jei jos gyvena vienos.
Katės nėra gimtosios daugelyje pasaulio šalių, o laukinių kačių populiacijas iš pradžių pristatė keliautojai, bandydami kontroliuoti peraugusias triušių populiacijas. Vietinės gyvūnų populiacijos dažnai buvo nepažįstamos šiomis katėmis, kurios kartais sunaikindavo vietines gyvūnų populiacijas, smarkiai pakeisdamos vietovės ekosistemos pusiausvyrą. Jų populiacijos gali siautėti, nusiaubdamos vietinę ekosistemą, ypač salų ekosistemas.
Siūlomi įvairūs metodai, kaip kovoti su augančia laukinių kačių populiacija. Daugelis pasisako už kačių gaudymo spąstais sistemą, kad būtų galima jas sterilizuoti ar sterilizuoti. Po sterilizacijos katės paleidžiamos atgal į laisvę. Kiti skatina eutanaziją kaip geriausią veiksmų būdą, kuris pasiekiamas įvairiais būdais. Laukines kates gali sumedžioti žmonės, jas nuodyti arba paveikti biologiniais veiksniais, tokiais kaip katėms būdingi virusai arba jas medžiojantys plėšrūnai.