Lavonų donoras yra asmuo, kuris po mirties priima sprendimą paaukoti savo kūną mokslinio eksperimento ir atradimo tikslais arba organų paėmimui. Medicinos mokyklos yra bene labiausiai paplitusios institucijos, priimančios lavonų donorus, nors privačios įstaigos taip pat gali priimti kai kurias aukas. Ligoninės gali priimti lavonus, jei kai kurie organai ar audiniai gali būti naudojami medicininiais tikslais.
Dažnai asmuo turi duoti sutikimą tapti lavonų donoru prieš jam mirdamas, nors tam tikrais atvejais artimieji gali duoti leidimą donorystei, net jei miręs asmuo prieš mirtį leidimo nedavė. Įstatymai ir teisės aktai, susiję su lavonų donorų praktika, gali skirtis priklausomai nuo regiono, todėl prieš dovanojant kūną būtina laikytis šių įstatymų. Paprastai valstybinės ir privačios institucijos yra saistomos tų pačių įstatymų. Kūnas gali būti išsaugotas kaip visuma, kad jį būtų galima naudoti medicinos įstaigose, tačiau kitais atvejais tam tikri organai ar audiniai gali būti paimti, o likusi dalis kremuojama arba kitaip tinkamai ir pagarbiai pašalinama.
Lavono donoro svarba gali skirtis priklausomai nuo kūno naudojimo paskirties. Medicinos mokyklos dažnai naudoja tokius lavonus, kad mokytų studentus, kaip atlikti įvairias medicinines procedūras su tikruoju žmogaus audiniu. Privačios institucijos gali naudoti lavoną, kad galėtų atlikti tyrimus ir eksperimentus, susijusius su toksiškumu, bakterijų ar virusų pernešimu, naujų vaistų ar produktų saugumu ir pan. Ligoninėms gali būti naudingas lavonų donoras, kai atsiranda transplantacijos poreikis.
Gyvi pacientai dažnai įtraukiami į laukiančiųjų sąrašus, kai jiems reikia organo persodinimo. Organų prieinamumas donorystei yra ribotas, o tam tikri veiksniai lemia, kurie organai gali būti naudojami kuriems pacientams. Lavono donoras gali būti naudojamas paimti naudingus ir sveikus organus, kad padėtų pacientui, kuriam reikia transplantacijos. Organą galima išimti iš donoro ir paruošti medicininiam įterpimui į gyvą pacientą. Gyvas paciento kūnas tada turės priimti naują organą; jei organizmas atmeta naują organą, prireiks neatidėliotinos medicininės intervencijos.