Teisinė anglų kalba, dažnai vadinama legalese, yra anglų kalbos versija, kurią teisininkai ir kiti teisininkai, pavyzdžiui, teisėjai ir įstatymų leidėjai, naudoja aptardami teisę ir su teise susijusius klausimus. Jis dažniausiai naudojamas rašytine forma, pavyzdžiui, kuriant teisinius dokumentus ir įstatymus bei vykstant teisminiams procesams. Teisinės anglų kalbos vartojimas siekia kelis tūkstančius metų, bent tam tikra forma.
Yra keletas unikalių veiksnių, kurie skiria teisinę anglų kalbą nuo labiau paplitusios standartinės anglų kalbos, kurią žino dauguma žmonių. Nors jis pagrįstas standartine anglų kalba, tam reikia žinoti labai specifinę, įstatymams būdingą terminiją, tikslesnio kalbėjimo būdo ir netgi šiek tiek mokėti lotynų ir prancūzų kalbas. Jame taip pat yra keletas keistenybių, susijusių su sakinio struktūra ir žodžių vartojimu, kurie pasauliečiams gali atrodyti klaidinantys. Pavyzdžiui, vietoj dokumento, kuriame teigiama, kad Mike’as Jonesas anksčiau ten gyveno, jame gali būti parašyta kažkas panašaus, kaip Mike’as Jonesas iki šiol gyveno anksčiau minėtoje rezidencijoje.
Dažnai teisinės anglų kalbos reikia, kad viskas būtų aiškiau, kai standartinė anglų kalba gali būti dviprasmiška, todėl vartojami konkretesni, nors ir sudėtingi, žodžiai, tačiau ja dažnai galima piktnaudžiauti. Taip sukuriama kalba ir bendravimas, kuris yra be reikalo ilgas ir painus. Dauguma šių problemų kyla dėl Legal English kalboje vartojamų žodžių ir jų sudėties. Daug kartų du ar trys žodžiai, kurie yra nereikalingi, yra sujungiami, kad išreikštų tai, ką galima išreikšti vienu žodžiu. Pavyzdžiui, dokumente gali būti naudojamas terminas niekinis ir negaliojantis, užuot tiesiog pasakius invalid>/em>.
Šių tipų frazių vartojimas, nors ir perteklinis, vis dar yra gana aiškus, tačiau dėl jų dokumentai gali būti be reikalo ilgi ir sunkiau skaitomi, jei jų yra daug. Kartais sujungiami žodžiai, kurie, nors ir panašūs, nėra visiškai vienodi. Tai sukuria dviprasmiškumą, kurio iš pradžių buvo bandoma išvengti. Šių žodžių vartojimas ilguose ir neįprastai suformuluotuose sakiniuose, dar vienas įprastas teisės anglų kalbos bruožas, dažnai padidina painiavą.
Daugelis šiuolaikinės formos naudojimo keistenybių kyla iš jos ištakų. Teisinės anglų kalbos pradžia buvo priešistorinėje Britanijoje. Bėgant amžiams, dėl karų su prancūzų, lotynų ir germanų tautomis, ji virto visų šių kalbų deriniu, o daugelis sukurtų terminų vartojami ir šiandien. Frazė ad hoc, dažniausiai vartojama teisiniuose dokumentuose, yra lotyniška. Žodis nuomininkas yra prancūzų kilmės. Daug kartų praeityje žodžiai iš skirtingų kalbų buvo vartojami kartu, kad būtų išvengta netikrumo. Ši praktika vis dar naudojama ir šiandien.
Teisinės anglų kalbos vartojimas buvo izoliuotas šalyse, kuriose anglų kalba buvo pagrindinė, pvz., Jungtinėje Karalystėje ir JAV, tačiau dabar ji plačiai paplitusi visame pasaulyje dėl jos naudojimo tarptautiniame versle. Daugelis mokyklų, kuriose anksčiau buvo mokoma tik standartinės anglų kalbos, dabar mokoma oficialios teisinės šios kalbos formos. Internete yra daug svetainių, kuriose daugiausia dėmesio skiriama šio tipo mokymams.