Nukrypti leidžianti nuostata yra dalinis įstatymo panaikinimas, o ne visiškas panaikinimas, kai panaikinamas visas įstatymas. Yra keletas situacijų, kai gali atsirasti leidžianti nukrypti nuostata ir kai kuriose situacijose gali kilti teisinių painiavos. Kai nuo įstatymo nukrypstama, teisinės institucijos turės nuspręsti dėl leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo srities ir priimti sprendimus, kaip ir ar įstatymas turėtų būti vykdomas.
Klasikinis būdas nukrypti nuo įstatymo yra priimti kitą įstatymą, kuris aiškiai jam prieštarauja. Nors įstatymų leidėjai stengiasi to vengti, kartais tai neišvengiama. Jei toks įvykis įvyksta, mokslininkai gali nuspręsti, kad dalis ankstesnio įstatymo buvo pripažinta negaliojančiu, tačiau likusi dalis vis dar galioja. Liberalizavimo procese dalyvaujančios vyriausybės kartais nukrypsta nuo senesnių įstatymų, nes jų negalima visiškai panaikinti, atverdamos kelią šių įstatymų vykdymo pokyčiams.
Taip pat gali būti taikoma laikina leidžianti nukrypti nuostata, dažniausiai kritinėmis situacijomis. Kai kurie įstatymai gali būti sustabdyti, jei manoma, kad tai atitinka visuomenės ar nacionalinio saugumo interesus. Esant tokiai situacijai, valdžios institucijos nusprendžia, kurios įstatymo dalys nebus vykdomos, ir nustato leidžiančios nukrypti nuostatos trukmę. Turi būti įrodyta aiški priežastis, įrodanti, kad laikinas sustabdymas yra būtinas, ir paprastai sukuriami dokumentai, kad būtų galima pasinaudoti ateityje.
Laikinas delsimas įgyvendinti naują įstatymą taip pat yra tam tikra nukrypti leidžianti nuostata. Jei vyriausybė priima įstatymą, kuris įsigalioja iki tam tikros datos, o tam tikri regionai jo nepriima iki tos datos, jis laikomas nukrypstančiu. Dažniausiai taip nutinka, kai regionams trūksta paramos priimti įstatymą arba jaučiasi, kad tai gali juos destabilizuoti arba prieštarauti jų politiniams interesams. Jie susitaria iš anksto ir gauna pratęsimą iš vyriausybės. Tai suteikia laiko sukurti įstatymų vykdymo sistemą.
Nukrypti leidžiančios nuostatos taip pat gali būti taikomos derybose dėl sutarčių ir kitų susitarimų. Sutarties šalys gali atsisakyti vykdyti tam tikras sutarties dalis, tačiau vis tiek sutinka su ja kaip visuma. Šios pasirašiusios šalys turės laikytis tų sutarties dalių, kurių nenukrypo, ir jos gali būti spaudžiamos pakeisti savo politinę poziciją ir apsvarstyti galimybę pritarti ginčijamai sutarties daliai. Kitais atvejais dalinio susitarimo įvykdymas gali būti patenkintas derybose ir sutarties rengime dalyvaujančias šalis, todėl nukrypti leidžianti nuostata galios.