Leiomioma yra augimas, atsirandantis gimdos gleivinėje. Beveik visos lejomiomos nėra vėžinės ir dauguma nesukelia neigiamų fizinių simptomų. Tačiau jei ginekologas pastebi augimą, jis paprastai atlieka diagnostinių tyrimų seriją, kad įsitikintų, jog auglys tikrai yra gerybinis. Mažų, besimptomių lejomiomų paprastai gydyti nereikia, nors gydytojas gali nuspręsti chirurginiu būdu pašalinti didelį ar įtartinai atrodantį naviką.
Gydytojai nežino, kodėl susidaro lejomiomos, tačiau jos buvo susijusios su paveldimais genetiniais veiksniais ir hormonų disbalansu. Leiomioma prasideda, kai maža nenormalių lygiųjų raumenų ląstelių grupė gimdos gleivinėje auga ir dauginasi, galiausiai suformuodama kietą masę. Daugelis navikų yra per maži, kad juos būtų galima pamatyti ar apčiuopti, nors lejomioma gali išaugti pakankamai didelė, kad darytų spaudimą gimdai ir dirgintų aplinkinius audinius. Išaugimas dažniausiai pasireiškia moterims nuo 30 iki 50 metų amžiaus.
Nors dauguma lejomiomų yra besimptomės, gali atsirasti nenormalių menstruacijų ir gausaus kraujavimo. Kai kurias moteris vargina dažni mėšlungiai, lėtinis dubens skausmas, vidurių užkietėjimas ir dažnas noras šlapintis. Apie visus neįprastus ar skausmingus simptomus reikia kuo greičiau pranešti ginekologui, kad jis galėtų patikrinti, ar nėra lejomiomų ar kitų reprodukcinio trakto sutrikimų.
Jei lejomioma yra pakankamai didelė, ginekologas gali nustatyti diagnozę tiesiog apžiūrėjęs ir apčiuopęs naviką. Jis arba ji gali padaryti gimdos ultragarsinius vaizdus, kad patvirtintų mažesnių auglių buvimą. Siekiant atmesti vėžį, kraujo ir audinių mėginiai dažniausiai renkami ir tiriami laboratorijoje. Gydytojas, atlikęs tikslią diagnozę, gali pasirinkti geriausią gydymo kursą.
Moterims, kurios nepatiria skausmingų simptomų, gali tekti gydyti ne. Vietoj to, jie raginami planuoti reguliarius patikrinimus, siekiant užtikrinti, kad navikai nepadidėtų ir netaptų vėžiniais. Pacientui, kuris jaučia dubens skausmą ar gausų kraujavimą, gali būti skiriami geriamieji kontraceptikai, hormonai ar vaistai nuo uždegimo, siekiant sumažinti nepageidaujamus simptomus. Chirurgija paprastai skirta neįprastai dideliam navikui arba augimui, kuris, gydytojo įtarimu, laikui bėgant gali tapti vėžiu.
Kvalifikuotas chirurgas turi keletą lejomiomos gydymo galimybių. Daugelis ataugų gali būti sumažintos nutraukus jų aprūpinimą krauju – procedūra vadinama gimdos arterijų embolizacija. Didelės ataugos dažnai apdorojamos naudojant skystą azotą, kad jie būtų užšaldyti ir nužudyti arba fiziškai pašalinami iš gimdos gleivinės skalpeliu. Retai prireikia histerektomijos, kad būtų pašalinta dalis ar visa pažeista gimda. Dauguma moterų po chirurginių procedūrų visiškai atsigauna, nors gali atsirasti ataugų.