Orlaivio stogelis yra apsauginis dangtelis, naudojamas virš kabinos. Paprastai pagamintas iš skaidrios arba sudėtinės medžiagos, orlaivio baldakimas leidžia apsaugoti pilotą nuo stichijų, tuo pačiu užtikrinant aiškų vaizdą. Naikintuvams padeda į jų dizainą įtrauktas burbulinio tipo orlaivio gaubtas, užtikrinantis tą patį netrukdomą vaizdą. Karinių orlaivių baldakimų konstrukcija paprastai gaminama iš neperšaunamų arba neperšaunamų medžiagų.
Ankstyviausiose orlaivių konstrukcijose nebuvo orlaivio baldakimo. Šios atviros kabinos konstrukcijos paveikė pilotus nuo lietaus, sniego, šalčio ir vėjo. Dažnai karinį susidūrimą ar ilgą komercinį skrydį išgyvendavo tiesiog pilotas, kuris ilgiausiai ištvertų stichijas – pridėjus orlaivio baldakimą pilotas galėjo patirti saugomą aplinką skrendant. Kadangi pilotams nereikėjo sekti kelio ženklų, kai kurie iš pirmųjų orlaivių baldakimų konstrukcijų nesuteikė jokio priekinio matymo. Lėktuvuose, tokiuose kaip garsioji Sent Luiso dvasia, buvo tik šoniniai langai, kad pilotas galėtų pažvelgti per orlaivio šoną ir paimti antžeminius rodmenis.
Tobulėjant orlaivių baldakimų dizainui, gyvybiškai svarbios lėktuvo operacijos susipynė su baldakimu. Orlaivio priekiniame stikle pradėjo matytis „Heads-up“ prietaisų ekranai. Piloto išmetimo funkcijos taip pat buvo įtrauktos į stogelį, nes ant baldakio atsirado nedideli sprogstamieji užtaisai. Šie sprogmenys buvo skirti atplėšti stogelį ir leisti pilotams avariniu atveju šaudyti į orlaivį ir išlipti iš jo, nebijant atsitrenkti į stogelį ir susižaloti. Deja, pirmosios pastangos nutrūko ir daugelis pilotų bei galinėse sėdynėse sėdėjusių žmonių žuvo, nes stogeliai nepasidavė, kai keleiviai bandė išlipti.
Antrojo pasaulinio karo metais lėktuvnešių pilotai buvo mokomi paleisti orlaivius su užrakintais atvirais stogeliais. Tai buvo padaryta, kai dėl kelių nesėkmingų paleidimų pilotai nukrito į vandenyną ir nuskendo, nes negalėjo atidaryti sudužusio lėktuvo stogelio. Norėdami kovoti su šia rimta problema, pilotai pakiltų atidarę stogą; pakilę į orą, jie uždarydavo stogelį. Dėl šios praktikos visuose orlaiviuose, kurie turėjo vežėjo pareigas, buvo sukurtas privalomas slankusis stogelis, o naikintuvuose buvo panaikintas atviras stogelis. Orlaivio baldakimas taip pat sudarė sąlygas plėtoti tokius pokyčius kaip slėginės kabinos, galimybė skristi atšiauriu oru ir visą parą.