Lemierre’o sindromas yra galima sunkios, negydomos gerklės ar tonzilių infekcijos komplikacija. Dažniausiai tai pastebima sveikiems paaugliams ir jauniems suaugusiems. Problemų kyla, kai bakterijos pradeda klestėti gerklėje esančiuose abscesuose ir sukelia gilias infekcijas, kurios gali pasiekti pagrindinę kraujagyslę, vadinamą jungo vena. Jei vena yra pažeista, tai gali sukelti pavojingą kraujo krešėjimą ir kvėpavimo takų audinių mirtį. Dauguma Lemierre’o sindromo atvejų gali būti išgydyti antibiotikais, jei liga nustatoma ir nedelsiant gydoma.
Keletas skirtingų bakterijų tipų gali sukelti Lemierre’o sindromą, tačiau dažniausiai kaltininkas yra Fusobacterium necrophorum (F. necrophorum). Bakterijos prisitvirtina prie ryklės sienelių ir galiausiai sukuria abscesą. F. necrophorum, pasiekiantys jungo veną, sukelia krešėjimo atsaką, kuris labai riboja kraujo tekėjimą iš galvos atgal į širdį. Kai krešulys natūraliai pradeda skilti, užkrėstas kraujas keliauja į plaučius ir visą kūną.
Pirmieji Lemierre’o sindromo simptomai paprastai yra stiprėjantis gerklės skausmas, lengvas karščiavimas ir jautrumas priekinėje ir šoninėje kaklo dalyje. Pradėjus plisti infekcijai, gali pasireikšti į gripą panašūs sąnarių skausmo ir nuovargio simptomai. Krešėjimas gali sukelti didelį silpnumą, galvos svaigimą ir alpimą. Seklus kvėpavimas ir sulėtėjęs širdies susitraukimų dažnis yra požymiai, kad infekcija pasiekė plaučius.
Gydytojas gali diagnozuoti Lemierre’o sindromą, peržiūrėdamas simptomus, atlikdamas diagnostinius kaklo vaizdinius skenavimus ir analizuodamas kraujo tyrimų laboratorinius rezultatus. Kompiuterinė tomografija ir kaklo ultragarsas atskleidžia platų ryklės uždegimą ir kraujo krešėjimą jungo venoje. Jei infekcija išplito į plaučius ar limfmazgius, gali būti naudojami vaizdo tyrimai, siekiant įvertinti žalos mastą. Diagnozę patvirtinti padeda F. necrophorum teigiami kraujo pasėliai. Pacientai paprastai yra hospitalizuojami, todėl gydytojai gali stebėti jų simptomų pokyčius ir nustatyti geriausią gydymo kursą.
Lemierre’o sindromo gydymas priklauso nuo infekcijos sunkumo. Daugelį atvejų galima valdyti naudojant ilgą intraveninių antibiotikų kursą. Taip pat gali būti skiriami kraujo skiedikliai, siekiant suskaidyti esamus krešulius ir sumažinti būsimų kliūčių riziką. Jei jungo vena yra labai pažeista, ją gali tekti pašalinti arba apeiti persodintą didelę kraujagyslę. Plintančios infekcijos atveju gali būti svarstomos kitos operacijos ar klinikinės procedūros. Dauguma pacientų, kurie gydomi ankstyvose Lemierre’o sindromo stadijose, gali visiškai pasveikti maždaug per du mėnesius.