Lengva gimdos kaklelio displazija yra būklė, kai palyginti mažas gimdos kaklelio ląstelių skaičius auga ir dauginasi neįprastai. Beveik visada ją sukelia tam tikra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) padermė ir dažniausiai pasireiškia 18–35 metų moterims. Lengva gimdos kaklelio displazija paprastai nesukelia nepalankių fizinių simptomų, tačiau yra nedidelė tikimybė, kad būklė ilgainiui gali virsti vėžiu. Dauguma gimdos kaklelio displazijos atvejų palengvėja laikantis ginekologo rekomendacijų dėl gyvenimo būdo sprendimų.
ŽPV yra dažna lytiniu keliu plintanti infekcija, kurios negalima išgydyti. Dauguma ŽPV infekcijos atvejų nesukelia jokių sveikatos problemų moterims, nors bet kuriuo metu po kontakto su virusu gali išsivystyti lengva gimdos kaklelio displazija. Dėl gydytojams nelabai suprantamų priežasčių ŽPV retkarčiais įsiskverbia į gimdos kaklelio sieneles ir sutrikdo normalų ląstelių augimą. ŽPV užsikrėtusioms moterims yra didesnė displazijos rizika, jei jos rūko cigaretes ir nesilaiko sveikos mitybos, tikriausiai todėl, kad tokie gyvenimo būdo sprendimai pablogina imuninės sistemos veiklą.
Moteriai, kuriai yra lengva gimdos kaklelio displazija, simptomai greičiausiai nepasireikš. Būklė paprastai lieka nepastebėta tol, kol įprastinių PAP tepinėlių tyrimų rezultatai neatskleidžia nukrypimų. Jei ginekologas aptinka ŽPV po PAP tepinėlio, jis atliks daugybę diagnostinių tyrimų, kad patikrintų, ar nėra displazijos.
Gydytojas naudoja prietaisą, vadinamą kolposkopu, kad atidžiai apžiūrėtų vidines gimdos kaklelio sieneles. Kolposkopas iš esmės yra apšviestas didinamasis stiklas, kurį ginekologas gali naudoti, kad aptiktų ir ištirtų pažeidimus ar kitus ląstelių sutrikimus. Jei kolposkopijos rezultatai rodo displaziją, gydytojas paima nedidelį audinio mėginį tolesnei analizei. Laboratorinių tyrimų rezultatai gali patvirtinti lengvos gimdos kaklelio displazijos buvimą.
Paprastai šios būklės nereikia gydyti iš karto, nes dauguma lengvos gimdos kaklelio displazijos atvejų tiesiog praeina savaime. Tačiau labai svarbu, kad moteris reguliariai tikrintųsi, kad displazija nepablogėtų. Ginekologai paprastai nurodo savo pacientams mesti rūkyti, valgyti sveiką maistą ir reguliariai mankštintis, kad būtų išvengta ligos pasikartojimo.
Retais atvejais nenormalios ląstelės pradeda sparčiai daugintis ir paveikia didesnę bei gilesnę gimdos kaklelio sritį. Jei komplikacija neaptinkama iš karto, yra tikimybė, kad reprodukciniame trakte gali susidaryti vėžiniai navikai. Kai displazija pablogėja, ginekologas paprastai gali sunaikinti nenormalias audinių dalis, užšaldydamas arba sudegindamas paveiktas ląsteles. Jam ar jai gali tekti chirurginiu būdu pašalinti audinį, jei kitos gydymo galimybės pasirodys neveiksmingos.