Išsėtinė mieloma yra vėžio forma, kuri pažeidžia žmogaus kaulų čiulpus ir kraujo ląsteles. Yra įvairių šios nepagydomos vėžio formos stadijų ir atmainų, ir kiekviena iš jų sukelia skirtingus simptomus ir kelia skirtingus rizikos lygius pacientų gerovei ir gyvenimui. Lengvosios grandinės mieloma, dar žinoma kaip lengvosios grandinės liga, yra daugybinės mielomos tipas, kai piktybinės kaulų čiulpų ląstelės gamina laisvus monokloninius lengvosios grandinės baltymus. Šio tipo mieloma paprastai yra sunkesnė nei klasikinė.
Net 18 procentų visų daugybine mieloma vėžiu sergančių pacientų turi lengvosios grandinės mielomą. Vienas iš šios vėžio formos požymių yra tai, kad vėžinės kaulų čiulpų ląstelės gamina monokloninius lengvosios grandinės baltymus. Tačiau vėžio ląstelės negamina sunkiosios grandinės baltymų ar pilno imunoglobulino. Jie gamina lengvosios grandinės baltymą, kurį gali lengvai filtruoti inkstai. Šie baltymai vadinami Bence-Jones baltymais.
Lengvosios grandinės mieloma paprastai yra daug agresyvesnė nei įprasta forma. Pacientai susiduria su greitesniu ligos padvigubėjimo laiku, jiems dažniau išsivysto kaulų pažeidimai arba osteolitiniai pažeidimai. Jie taip pat dažniau turi hiperkalcemijos arba kalcio kiekio kraujyje paplitimą. Jų amiloidozės ir leukemijos rizika taip pat yra didesnė, nes jie progresuoja į vėlesnes ligos stadijas. Lengvosios grandinės mieloma sergantys asmenys taip pat dažniau serga inkstų nepakankamumu nei įprasti mieloma, ir iš tikrųjų tai dažniausiai sukelia jų mirtį.
Kai pacientas kreipiasi į savo gydytoją su daugybinės mielomos simptomais, gydytojas pirmiausia atsižvelgs į pagrindinius daugybinės mielomos požymius, kad nustatytų vėžio tipą ir stadiją. Pagrindiniai lengvosios grandinės mielomos rodikliai yra padidėjęs kalcio kiekis kraujyje, mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, kaulų pažeidimai ir kaulų skausmas bei susilpnėjusi inkstų funkcija. Pacientai, neturintys jokių aiškių šių simptomų požymių, gali sirgti vadinamąja rūkstančia daugybine mieloma.
Po diagnozės gydytojas gali nustatyti gydymo kursą. Gydymas priklausys nuo konkretaus vėžio tipo ir paciento ligos stadijos. Gydymas gali apimti chemoterapiją. Taip pat gali būti naudojami eksperimentiniai vaistai. Pacientui gali būti atlikta kaulų čiulpų transplantacija. Gydytojai gali skirti vaistus, kurie padėtų apsaugoti pacientus nuo šalutinio daugybinės mielomos poveikio, įskaitant inkstų pažeidimą, kaulų irimą ir infekciją.