Lenkiamasis stiprumas – tai objekto gebėjimas sulenkti be didelių deformacijų. Standartinis eksperimentas, vadinamas trijų taškų bandymu, gali apskaičiuoti objekto lenkimo stiprumą. Pavyzdžiui, stačiakampė betono plokštė dedama ant dviejų lygiagrečių platformų. Tada kitas objektas apkrauna centrinę betono dalį, tarp platformų, ir palaipsniui didina slėgį, kol betonas nutrūksta. Betono stipris lenkiant apskaičiuojamas pagal apkrovos, kuri griūva betoną, svorį, atstumą tarp platformų ir bandomojo objekto plotį bei storį.
Objekto lenkimo stipris taip pat koreliuoja su jo atsparumu tempimui arba objekto gebėjimu ištempti reikšmingai nekeičiant jo formos. Kai objektas verčiamas sulenkti, jis taip pat kažkaip ištempiamas, nors tik tam tikroje vietoje. Profesinėse srityse, tokiose kaip statyba ir inžinerija, svarbu žinoti medžiagos lenkimo ir tempimo stiprius, kad įsitikintumėte, jog medžiaga yra pakankamai tvirta, kad ją būtų galima naudoti konstrukcijose. Kieti, bet trapūs objektai, tokie kaip medienos betonas, lydiniai ir plastikas, statyboje naudojami dažniau nei elastingi ir plastiški objektai, tokie kaip guma, auksas ar sidabras, todėl svarbiau įvertinti pirmųjų lenkimo ir tempimo stiprius.
Teoriškai objekto lenkimo ir tempimo stipris būtų panašus, jei naudojamos medžiagos būtų homogeniškos, o tai reiškia, kad naudojamos medžiagos sumaišomos vienodai. Jei medžiagos nėra tolygiai sumaišytos, lenkimo ir tempimo stipris įvairiose objekto vietose gali labai skirtis. Kitas veiksnys, galintis pakeisti objekto lenkimo ir tempimo stiprumą, yra defektai. Pavyzdžiui, lyno su suplyšusiais pluoštais gali padidėti tempiamasis stiprumas, nes pluoštai gali ištempti ilgiau, tačiau gali sumažėti jo lenkimo stiprumas, ypač kai apkraunama vieta, kurioje pluoštai yra silpniausi.
Temperatūra ir drėgmė taip pat turi įtakos keičiant stipriąsias puses. Paprastai dėl žemesnės temperatūros ir sauso oro objektas tampa kietesnis ir trapesnis, todėl sumažėja jo lenkimo ir tempimo stiprumas. Aukštesnė temperatūra ir didesnė drėgmė paprastai padidina objekto drėgmę, todėl jis tampa labiau prisitaikantis ir padidina jo lenkimo bei tempimo stiprumą.