Lėtai atpalaiduojančios trąšos yra augalų trąšų rūšis, kurios per ilgesnį laiką tiekia augalams maistines medžiagas, palyginti su greito išsiskyrimo trąšomis. Išsiskyrimo greitis reiškia azoto, kurį gali panaudoti augalai, prieinamumą. Lėto atpalaidavimo trąšose yra azoto formų, kurios netirpsta vandenyje ir turi būti suskaidytos dirvožemio organizmų, kad galėtų jas pasisavinti augalai. Vadinasi, lėtai atpalaiduojančios trąšos turi savų privalumų ir trūkumų. Lėtai atpalaiduojančios trąšos gali būti sintetinės cheminės medžiagos arba gautos iš organinių medžiagų, tokių kaip augalai ar gyvūninės kilmės šalutiniai produktai.
Trąšose paprastai yra trijų augalų augimui svarbiausių elementų – azoto, kalio ir fosforo – mišinys. Azotas reikalingas tvirtiems ūgliams, sveikiems lapams ir chlorofilui gaminti. Chlorofilas yra molekulė, kuri leidžia augalams paversti energiją ir suteikia jiems žalią spalvą.
Lėto išsiskyrimo trąšos turi tam tikrų privalumų ir trūkumų. Vienas iš privalumų yra tai, kad azotas išsiskiria ilgiau, todėl lėtai išsiskiriančios trąšos aprūpina maistinėmis medžiagomis ilgesnį laiką. Nors tai reiškia, kad augalai greitai nereaguos į trąšas, tai taip pat sumažina augalų nudegimo tikimybę, atsirandančią dėl pertręšimo. Kitas privalumas, galintis sutaupyti laiko ir pinigų, yra tai, kad dėl lietaus arba laistymo proceso, vadinamo išplovimu, prarandama mažiau trąšų. Nors lėtai atpalaiduojančios trąšos paprastai yra brangesnės, ilgesnis jų prieinamumo laikotarpis reiškia, kad reikės naudoti mažiau.
Organinėse lėtai išsiskiriančiose trąšose, pagamintose iš augalinių ir gyvūninių medžiagų, yra azoto ir kitų augalų maistinių medžiagų įvairiais kiekiais. Antžeminėse kanopose ir raguose yra daug azoto, kuris išsiskiria lėtai. Kiti natūralių trąšų tipai yra paruoštas kompostas, jūros dumblių miltai ir tam tikras gyvūnų mėšlas. Nebaigtas kompostas ir mulčai gali tam tikru mastu sumažinti turimo azoto kiekį dirvožemyje. Lėto atpalaidavimo cheminėse trąšose dažniausiai yra sintetinių karbamido preparatų – azoto turinčios medžiagos, kurią gamina daugelis gyvūnų.
Greitis, kuriuo azoto gaunama iš lėtai išsiskiriančių trąšų, priklauso nuo kelių veiksnių. Kadangi dirvožemio organizmų veikla reikalinga, kad ji būtų efektyvi, geriausia naudoti pavasarį ir vasarą, kai šie mikroorganizmai yra aktyviausi. Sveikame dirvožemyje šių organizmų yra natūraliai. Kadangi dirvožemio poreikis azotui skiriasi, galima įsigyti lėtai išsiskiriančių trąšų su skirtingu šios maistinės medžiagos kiekiu. Dirvožemio tyrimai gali nustatyti reikalingą azoto kiekį, o šį skaičių galima palyginti su kiekiu, nurodytu daugelyje komerciškai prieinamų trąšų.