Kas yra lėtinė anemija?

Anemija yra būklė, kai žmogus neturi pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių, todėl sumažėja hemoglobino kiekis. Jei ši būklė išlieka, paprastai ilgiau nei du ar šešis mėnesius, tai laikoma lėtine anemija. Raudonieji kraujo kūneliai ir hemoglobinas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį pernešant deguonį į likusį kūną, o jų trūkumas gali sukelti įvairius nemalonius simptomus. Lėtinė anemija gali būti pirminė, tai reiškia, kad ji yra pagrindinės paciento medicininės diagnozės dalis, arba antrinė, ty sukelta kitos pagrindinės medicininės problemos.

Vienas iš svarbiausių kraujo komponentų yra raudonieji kraujo kūneliai, o sergančiam lėtine anemija trūksta šių gyvybiškai svarbių ląstelių kiekio. Ši būklė paprastai vadinama mažu raudonųjų kraujo kūnelių skaičiumi. Raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį iš plaučių į visas kitas kūno dalis ir atgal perneša anglies dioksidą. Jie naudoja molekulę, vadinamą hemoglobinu, kaip transporto priemonę; kai trūksta hemoglobino, dar vadinamo hemoglobino trūkumu, kūno audiniai ir organai negauna pakankamai deguonies, todėl atsiranda į nuovargį panašių simptomų.

Lėtinės anemijos simptomai yra energijos trūkumas, blyški oda, silpnumas, dusulys, galvos svaigimas, širdies plakimas, galvos svaigimas ir dirglumas. Kai kurie kiti retesni simptomai yra alpimas, krūtinės skausmas, miego sutrikimai, spengimas ausyse, nesugebėjimas susikaupti ir impotencija. Daugumą šių simptomų sukelia gyvybiškai svarbaus deguonies trūkumas kūno audiniuose. Daugelis pacientų, sergančių lėtine anemija, prisitaiko prie savo būklės ir pasireiškia labai mažai simptomų, nebent staiga pasikeičia hemoglobino kiekis.

Galimos lėtinės anemijos priežastys skirstomos į tris pagrindines grupes: mažakraujystę, kurią sukelia kraujo netekimas, sumažėjusi arba sutrikusi raudonųjų kraujo kūnelių gamyba arba raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimas. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių yra geležies trūkumas, dėl kurio sumažėja organizmo gebėjimas gaminti raudonuosius kraujo kūnelius ir hemoglobiną.

Lėtinė anemija visada turi pagrindinę priežastį. Kai priežastis yra sutrikimas, kuris daugiausia pažeidžia kraują, pvz., pjautuvinė anemija, ji laikoma pirmine lėtine anemija, nes dažnai tai yra įprasta ligos dalis. Kai jį sukelia nehematologinė būklė, pvz., alkoholizmas, vėžys, tuberkuliozė ar inkstų sutrikimai, tai laikoma antrine, nes tai yra kitos ligos proceso simptomas. Yra daugiau nei 400 galimų priežasčių, o veiksmingas gydymas paprastai priklauso nuo pagrindinės priežasties gydymo.