Lėtinė astma yra būklė, kuriai būdingas nuolatinis kvėpavimo takų uždegimas ir dirginimas. Esant išoriniams veiksniams, pvz., šaltam orui ar alergenams, astma sergantiems žmonėms pasireiškia ūmūs švokštimo, kosulio ir dusulio priepuoliai. Astmos priepuoliai gali trukti nuo kelių minučių iki 24 valandų, o tarp epizodų gali išlikti nedideli kvėpavimo sutrikimai. Lėtinė astma dažniausiai yra paveldima liga, kuri paprastai išnyksta vėlyvoje vaikystėje ar paauglystėje, nors daugeliui žmonių simptomai pasireiškia visą gyvenimą. Gydytojai gali skirti vaistus kvėpavimo takams išplėsti ūminio priepuolio metu, kad būtų išvengta būsimų epizodų.
Lėtinės astmos kamuojami plaučiai ir oro takai visada yra tam tikru laipsniu dirginami. Kai kurie žmonės, sergantys šia liga, negali giliai kvėpuoti dėl riboto plaučių pajėgumo ir gleivių susikaupimo. Priepuolio metu uždegimas paūmėja, kvėpavimo takai smarkiai susitraukia. Natūralus organizmo atsakas į uždegimą yra padidėjęs gleivių susidarymas, kuris dar labiau trukdo oro praėjimui. Sergantieji jaučia krūtinės skausmą ir spaudimą, švokštimą, kosulį ir dusulį. Skausmas ir kvėpavimo sutrikimai gali sukelti greitą pulsą ir sąmonės netekimą sunkiausiais atvejais.
Žmonės, kurių šeimoje yra buvę lėtinių astmos ir alergijų, gali paveldėti šią būklę. Sunkios kvėpavimo takų infekcijos vaikystėje, ilgametis oro taršos poveikis ir nutukimas taip pat yra svarbūs astmos išsivystymo rizikos veiksniai. Daugumai žmonių, sergančių šia liga, ore esantys alergenai ar kiti aplinkos veiksniai sukelia ūmius priepuolius. Alergenai, tokie kaip naminių gyvūnėlių pleiskanos, pelėsiai, dūmai ir žiedadulkės, patenka į kvėpavimo takus ir sukelia uždegimą, ryklės susiaurėjimą ir gleivių susidarymą. Kai kuriems žmonėms astma paūmėja, kai jie mankštinasi ar išeina į lauką šaltu oru.
Gydytojas gali nustatyti paciento lėtinės astmos sunkumą, atlikdamas diagnostinių tyrimų seriją. Gydytojas klausosi paciento krūtinės stetoskopu ir liepia jam pūsti į prietaisą, vadinamą didžiausio srauto matuokliu, kad būtų galima išmatuoti plaučių talpą. Krūtinės ląstos rentgeno spinduliai dažnai atliekami, kad gydytojas galėtų geriau įvertinti uždegimo ir kvėpavimo takų apribojimo sunkumą.
Žmonėms, kenčiantiems nuo dažnų astmos priepuolių, yra daug trumpalaikio ir ilgalaikio gydymo galimybių. Pacientams dažnai išrašomi receptiniai arba nereceptiniai inhaliatoriai, vadinami bronchus plečiančiais vaistais. Inhaliatoriuose yra koncentruotas kortikosteroidų kiekis, kuris gali atpalaiduoti gerklės raumenis ir sumažinti uždegimą ūminio priepuolio metu. Pacientams, kurie linkę į dažnus priepuolius, gali būti skiriami geriamieji priešuždegiminiai vaistai arba specializuoti inhaliatoriai, kurie naudojami kasdien. Be to, gydytojai gali suteikti informacijos, kaip išvengti tam tikrų aplinkos veiksnių ir apriboti sunkų fizinį krūvį, kad būtų išvengta lėtinių astmos simptomų.