Lėtinė dehidratacija yra būklė, kuri atsiranda, kai žmogus reguliariai ar ilgą laiką negeria pakankamai vandens. Tokiu atveju žmogaus kūnas gali būti nepakankamai hidratuotas, kad galėtų tinkamai atlikti įprastas kūno funkcijas. Skirtingai nuo sunkios dehidratacijos, lėtinė dehidratacija gali nesukelti tiesioginių ar akivaizdžių simptomų. Tačiau daugelis mano, kad tai gali turėti didelį poveikį organizmui.
Visuotinai pripažįstama, kad žmogui kasdien reikia maždaug nuo šešių iki aštuonių stiklinių vandens. Tačiau kitų rūšių gėrimai prisideda prie bendro žmogaus suvartojamo kiekio. Pavyzdžiui, sulčių ir pieno gėrimas gali padėti žmogui išlaikyti hidrataciją, tačiau šie gėrimai taip pat prideda cukraus ir kalorijų, o vandenyje nėra nei vieno, nei kito. Valgydami daug vaisių ir daržovių, žmogus taip pat gali išlaikyti hidrataciją. Gėrimai su kofeinu nėra laikomi geru pasirinkimu norint išlaikyti hidrataciją, nes kofeinas gali turėti sausinantį poveikį.
Vienas iš lėtinės dehidratacijos padarinių yra sausa oda. Asmuo, kuris negeria pakankamai vandens ar kitų skysčių, gali pastebėti sausą, pleiskanojančią odą, kuri įgauna nuobodu išvaizdą. Jos oda gali niežėti, o lūpos taip pat gali įtrūkti. Tai taip pat gali paveikti jos galvos odą, o tai gali sukelti pernelyg didelį sausumą, pleiskanojimą ir niežėjimą šioje srityje. Nors odos ir galvos odos drėkinamųjų priemonių naudojimas gali padėti, poveikis yra tik laikinas. Norint pamatyti tikrą sausos odos pagerėjimą, žmogus turėtų gerti daugiau vandens ir kitų skysčių.
Žmonėms, sergantiems lėtine dehidratacija, taip pat gali kilti problemų, susijusių su virškinimu, nes vanduo yra gyvybiškai svarbus ir virškinant maistą, ir pašalinant iš organizmo atliekas. Asmeniui, kuriam chroniškai trūksta skysčių, dažnai gali sutrikti virškinimas arba atsirasti nepaaiškinamo pykinimo ir vėmimo priepuolių. Ji taip pat gali kovoti su dažnu vidurių užkietėjimu, nes išmatos tampa sausos ir sunkiai pašalinamos, kai žmogus yra dehidratuotas.
Jei organizme nėra pakankamai vandens, žmogus taip pat gali atrodyti labiau pavargęs nei įprastai. Taip yra todėl, kad kraujyje yra plazmos – skysčio, pernešančio hormonus ir maistines medžiagas per kūną, o plazmoje yra apie 90 procentų vandens. Neturėdama pakankamai vandens, širdis turi dirbti sunkiau, kad per kūną perpumpuotų mažesnį nei įprastai kraujo kiekį ir užtikrintų, kad raumenys gautų pakankamai deguonies. Dėl to žmogus gali jaustis labiau pavargęs nei įprastai.
Per mažas skysčių gėrimas netgi gali turėti įtakos žmogaus sąnariams. Vanduo sudaro didelę kremzlės dalį, todėl kremzlės gali būti pažeistos dėl prasto skysčių vartojimo. Tiesą sakant, chroniškai dehidratuotas asmuo gali dažniau sirgti artritu ir kitomis sąnarių ligomis. Taip pat gali būti pažeisti stuburo diskai, nes juose yra vandens, jie išvaržos ir sukelia skausmą nukentėjusiam asmeniui.