Lėtinė hiperventiliacija yra fizinis veiksmas, kai nuolat įkvepiama daugiau oro, nei reikia kūnui. Jis taip pat žinomas kaip per didelis kvėpavimas. Hiperventiliacijos sindromas (HVS) yra nuolatinė būklė, atsirandanti dėl kvėpavimo nereguliavimo po vieno hiperventiliacijos epizodo. Nėra žinomos vienos HVS priežasties, nors antrinės psichologinės ar fiziologinės sąlygos gali prisidėti prie ūminių ir lėtinių HVS atvejų išsivystymo. Lėtinio HVS gydymui dažnai reikia perkvalifikuoti kvėpavimą ir kreiptis į specialistą, pvz., terapeutą ar psichiatrą.
Įprasti kvėpavimo modeliai skatina deguonies ir anglies dioksido pusiausvyrą kraujyje. Greitas, paviršutiniškas kvėpavimas, susijęs su hiperventiliacija, sumažina anglies dioksido kiekį kraujyje, todėl atsiranda kvėpavimo takų acidozė ir kraujagyslių susiaurėjimas. Kai kraujagyslės susiaurėja, deguonies prisotintas kraujas nepatenka į smegenis, todėl sutrinka nervų ir kraujotakos sistemų funkcionalumas. Deguonies ir anglies dioksido pusiausvyros atkūrimas kraujyje yra būtinas norint tinkamai reguliuoti įvairias organizmo sistemas.
Daugumą hiperventiliacijos atvejų sukelia nerimas, atsirandantis dėl streso ar trauminio įvykio ar situacijos. Dėl antrinių fizinių būklių, tokių kaip infekcija, širdies priepuolis ir astma, asmuo gali negiliai kvėpuoti, o tai skatina nereguliarų kvėpavimą. Psichologiniai sutrikimai, tokie kaip agorafobija, gali prisidėti prie lėtinių hiperventiliacijos simptomų atsiradimo. Asmenims, sergantiems lėtiniu hiperventiliacijos sindromu, pasikartojantys simptomai nustato pasireiškimo modelį – čia slypi lėtinis problemos aspektas. Sunkiais lėtinės hiperventiliacijos atvejais asmuo gali susirgti neurologiniais sutrikimais, tokiais kaip regėjimo pokyčiai arba sutrikusi psichinė veikla.
Įprastas hiperventiliacijos gydymas apima anglies dioksido atkūrimą į kraują. Tai galima pasiekti įkvėpus į mažą popierinį maišelį. Popierinis maišelis gali būti veiksmingas trumpą laiką kaip intervencijos priemonė, tačiau, jei naudojamas per ilgai, į kraują gali vėl patekti per daug anglies dioksido. Tinkamai treniruojantis, skatinant gilų, lėtą pilvo kvėpavimą, pasieksite tą patį tikslą, kaip ir naudojant popierinį maišelį.
Esant hiperventiliacijos epizodams, reikia kreiptis į gydytoją, nes kitos diagnozės gali turėti tuos pačius simptomus. Epizodo viduryje asmenys gali jausti krūtinės susiaurėjimą ar skausmą, galvos svaigimą arba veido ar galūnių tirpimą. Hiperventiliacijos epizodų gydymas priklauso nuo epizodo sunkumo ir antrinių ar pagrindinių būklių pašalinimo. Siekiant palengvinti neatidėliotinus simptomus, gydymas gali apimti vaistų vartojimą, treniruojamą kvėpavimą, krūtinės ląstos suspaudimą, siekiant atkurti normalų kvėpavimą, arba, sunkiais atvejais, sedaciją. Lėtinės hiperventiliacijos simptomų palengvinimo galimybės gali būti kvėpavimo perkvalifikavimas, atsipalaidavimo pratimai ir pokalbių terapija.