Lėtinis išialgija reiškia nuolatinį arba dažnai pasikartojantį vienos iš kojų skausmą. Problemą sukelia sėdimojo nervo suspaudimas arba struktūrinis pažeidimas – ilgasis nervas, kilęs iš stuburo pagrindo ir šakomis nukeliauja į kiekvieną pėdą. Lėtinį išialgiją dažniausiai sukelia stuburo problemos, tokios kaip disko išvarža, degeneracinis disko sutrikimas arba įgimtas defektas. Kartais didelė kojos ar sėdmens trauma arba didelis auglys šalia nugaros smegenų taip pat gali sukelti nervų pažeidimą. Sprendimai dėl gydymo priimami atsižvelgiant į simptomų priežastį ir sunkumą, o daugeliu atvejų galiausiai galima palengvėti, kai kreipiamasi į gydytoją.
Lėtinės išialgijos simptomai gali būti įvairūs. Daugelis žmonių patiria nuolatinį, sklindantį skausmą, kuris eina nuo apatinės nugaros dalies per vieną sėdmenų pusę ir žemyn viena koja. Dilgčiojimas, tirpimas ir raumenų silpnumas yra dažni pojūčiai, kurie gali būti jaučiami visoje kojoje arba tam tikrose vietose išilgai sėdimojo nervo. Daugeliui žmonių lėtinis išialgija yra tik šiek tiek nepatogus ir jie vis tiek gali susitvarkyti su kasdiene veikla, pavyzdžiui, vaikščioti ir vairuoti. Tačiau kai kurie asmenys patiria sekinantį skausmą ir silpnumą, kuris labai riboja jų aktyvumo lygį ir gyvenimo kokybę.
Gydytojas paprastai gali atlikti labai paprastą lėtinio išialgijos diagnozę per fizinį patikrinimą. Gydytojas gali paklausti apie simptomus, išbandyti refleksus ir apčiuopti koją bei sėdmenis, kad surastų jautrias vietas. Siekdamas išsiaiškinti pagrindinę priežastį, gydytojas gali paskirti apatinės stuburo dalies rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografiją, kad nustatytų paslydusių ir susidėvėjusių diskų požymius. Lėtinio išialgijos gydymas yra skirtas pašalinti pagrindines nervų skausmo priežastis.
Jei atliekant diagnostinius tyrimus didelės žalos neaptinkama, gydytojas gali tiesiog pasiūlyti savigarbos metodus skausmui malšinti. Pacientas gali bandyti pakaitomis vartoti šaltus ir karštus paketus, kad sumažintų uždegimą ir palengvintų raumenų skausmą. Taip pat gali būti naudingi nereceptiniai skausmą malšinantys ir priešuždegiminiai vaistai. Reguliarūs mažai veikiantys pratimai jogos forma, kruopštus tempimas ir vaikščiojimas padeda daugeliui žmonių rasti palengvėjimą. Galiausiai, svarbu stengtis išlaikyti gerą laikyseną sėdint ir stovint, kad būtų sumažintas sėdmeninio nervo spaudimas.
Jei nustatoma stuburo problema, gali prireikti agresyvesnio gydymo. Pacientui gali tekti suleisti priešuždegiminių ir nuskausminamųjų vaistų į apatinę stuburo dalį, kad laikinai sumažintų skausmingus pojūčius. Chirurgija reikalinga daugeliu atvejų, kai diskai paslydo, kad būtų galima išlyginti stuburą, išspausti sėdmeninį nervą ir sustiprinti stuburą, kad būtų mažesnė tikimybė, kad problema atsinaujins. Norint atgauti nugaros ir kojų lankstumą po operacijos, gali prireikti kelių mėnesių poilsio ir reguliarių fizinės terapijos seansų.