Lėtinė krūtinės angina yra būklė, kai nemalonus pojūtis krūtinėje reguliariai pasireiškia, kai kūnas patiria emocinį ar fizinį stresą. Lėtinę krūtinės anginą dažnai sukelia antrinė būklė, pažeidžianti tinkamą arterijų funkciją, pvz., aterosklerozė. Lėtinės krūtinės anginos gydymas gali būti įvairiapusis, todėl būtina vartoti vaistus ir keisti gyvenimo būdą. Kai arterijų funkcija labai sutrikusi, gali būti atliekama operacija, siekiant atkurti tinkamą kraujotaką ir palengvinti krūtinės anginos simptomus.
Lėtinės krūtinės anginos diagnozė paprastai nustatoma atlikus kelis diagnostinius tyrimus. Po pirminės konsultacijos ir fizinės apžiūros gydytojas paprastai užsakys vaizdo ir streso testų rinkinį, kad įvertintų širdies raumens būklę ir funkcionalumą. Įprasti testai apima vainikinių arterijų angiografiją ir elektrokardiogramą (EKG), siekiant įvertinti kraujotakos funkciją ir širdies raumens elektrinį laidumą. Taip pat gali būti atlikta streso echokardiograma ir bėgimo takelio testas, siekiant įvertinti širdies funkcionalumą, kai ji patiria fizinį krūvį.
Normaliai veikdamos vainikinės arterijos nuolat aprūpina širdies raumenį deguonies prisotintu krauju. Esant arterijų užsikimšimui, sutrinka kraujotaka ir ribojamas deguonies kiekis, pasiekiantis širdį. Fizinio aktyvumo ar streso metu širdis yra priversta siurbti stipriau, todėl reikia papildomos kraujotakos. Kai pažeidžiama kraujotaka, deguonies prisotinto kraujo, patenkančio į širdį, trūkumas gali sukelti laipsnišką krūtinės skausmą ir diskomfortą, susijusį su lėtine krūtinės angina.
Asmenims, kuriems išsivysto lėtinė krūtinės angina, gali pasireikšti įvairūs požymiai ir simptomai. Panašiai kaip ir su širdies priepuoliu susiję požymiai, žmogus gali jausti sunkumą, veržimąsi ar skausmą, kuris iš krūtinės sklinda į viršutines galūnes ir liemenį. Neretai asmenys taip pat patiria pykinimą, galvos svaigimą ir dusulį krūtinės anginos epizodo metu. Lėtinės krūtinės anginos epizodas, kuris paprastai trunka kelias minutes, paprastai reikalauja nitroglicerino tabletės, kad sumažintų diskomfortą.
Be genetinių veiksnių, tokių kaip šeiminė širdies liga ar aukštas kraujospūdis, tam tikri gyvenimo būdo ir fiziologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos simptomų atsiradimui. Nutukusiems, rūkantiems arba nepakankamai fiziškai aktyviems žmonėms gali padidėti simptomų atsiradimo rizika. Antrinės ar pagrindinės sveikatos būklės, tokios kaip anemija ar širdies liga, buvimas taip pat gali padidinti tikimybę susirgti lėtine krūtinės angina.
Šios būklės gydymui paprastai reikia skirti receptinių vaistų, kad pagerintų arterijų funkciją ir sumažintų kraujospūdį. Tiems, kurie patiria reguliarius epizodus, gali būti skiriamos nitroglicerino tabletės, kad būtų sumažintas diskomfortas. Gali būti rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai, įskaitant mitybos pokyčius, svorio metimą ir reguliarų mankštą, siekiant padėti gydyti ir palengvinti pagrindines ligas, tokias kaip diabetas. Tais atvejais, kai sutrikusi arterijų funkcija prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos disfunkcijos, gali prireikti operacijos, kad būtų atkurta tinkama kraujotaka ir palengvinti krūtinės anginos simptomai. Atsižvelgiant į arterijų užsikimšimo sunkumą, chirurginiai metodai gali apimti angioplastiką arba širdies šuntavimą.