Lėtinė podagra yra pasikartojanti artrito forma, kurią sukelia šlapimo rūgšties kristalų susikaupimas skystyje aplink sąnarius. Šie kristalai gali sudirginti kremzlę ir sukelti sąnario uždegimą. Pacientams, sergantiems lėtine podagra, pirmiausia gali pasireikšti ūmūs skausmo priepuoliai, patinimas ir judėjimo apribojimai. Po kelių negydytų ūminių podagros epizodų būklė gali tapti lėtine.
Šlapimo rūgštis yra purinų, azoto turinčių bazių, kurios yra nukleorūgščių DNR ir RNR, skilimo produktas. Ląstelių mirties metu iš ląstelių branduolių išsiskiria purinai ir susidaro šlapimo rūgštis. Purino perteklius gali atsirasti po DNR arba RNR sintezės, o šis purinas taip pat suskaidomas į šlapimo rūgštį. Molekulėse, tokiose kaip adenozino-5′-trifosfatas (ATP) ir guanozin-5′-trifosfatas (GTP), kurios perneša energiją į ląsteles, taip pat yra purino.
Purinai taip pat suvartojami kaip dietos dalis. Didelė jų koncentracija randama gyvūninės kilmės maisto produktuose, tokiuose kaip kepenys, smegenys, silkė ir sardinės. Kai kuriuose augalinės kilmės maisto produktuose, pavyzdžiui, avižiniuose dribsniuose ir grybuose, taip pat yra purinų.
Pacientams, sergantiems lėtine podagra, paprastai būna keli ūminės podagros protrūkiai su kiekvienu protrūkiu, po kurio seka remisijos laikotarpis. Šiai būklei progresuojant laikotarpiai tarp epizodų vis trumpėja. Lėtinė podagra gali išsivystyti dėl to, kad pacientas gamina per daug šlapimo rūgšties arba dėl to, kad pacientas negali pašalinti pakankamai šlapimo rūgšties iš organizmo.
Lėtinės podagros simptomai gali pasireikšti bet kuriame sąnaryje, tačiau dažniausiai pasireiškia pirmame didžiojo piršto sąnaryje. Diagnozė nustatoma remiantis paciento simptomų ir protrūkių istorija. Gali būti atliktas kraujo tyrimas, kuris gali išmatuoti šlapimo rūgšties kiekį. Diagnozei patvirtinti taip pat galima ištraukti skysčio iš sąnario ir mikroskopu ištirti, ar nėra kristalų.
Podagros priepuolio metu pacientas turi pailsinti sąnarį, gerti skysčius, valgyti daug vaisių ir daržovių. Priešuždegiminiai vaistai gali sumažinti skausmą protrūkio metu. Vaistas, vadinamas kolchicinu, gali padėti sumažinti uždegimą, trukdydamas imuninių ląstelių gebėjimui nuryti šlapimo rūgšties kristalus.
Ilgalaikis gydymas turėtų būti nukreiptas į šlapimo rūgšties kiekio kraujyje mažinimą ir bet kokių būsimų podagros priepuolių prevenciją. Vaistas alopurinolis gali būti skiriamas, nes jis slopina fermentą, kuris puriną paverčia šlapimo rūgštimi. Dietos, kurioje yra daug vaisių ir daržovių bei mažai purinų, laikymasis gali padėti palengvinti lėtinės podagros simptomus.