Lėtinis cerebrospinalinis venų nepakankamumas yra teorinė hemodinaminė būklė, kuri laikoma galima išsėtinės sklerozės priežastimi. Išsėtinė sklerozė yra liga, kurios metu nervai laikui bėgant išsigimsta ir sukelia raumenų, judėjimo, regėjimo ir jutimo problemų. Lėtinio cerebrospinalinio venų nepakankamumo teorija apima venų, kurios išleidžia kraują iš smegenų ir nugaros smegenų, susiaurėjimą. Buvo manoma, kad šiose nenormaliose venose susidaro slėgis, dėl kurio sulėtėja deguonies pašalintas kraujas išeina iš smegenų ir smegenų audinyje trūksta deguonies. Kraujas taip pat gali tekėti atgal į smegenis, o imuninės ląstelės ir raudonieji kraujo kūneliai gali nutekėti iš venų į smegenų audinį, todėl gali sukelti arba pabloginti išsėtinę sklerozę.
2009 m. Italijoje daktaras Paolo Zamboni iškėlė teoriją, kad lėtinis cerebrospinalinis venų nepakankamumas (CCSVI) gali prisidėti prie išsėtine skleroze sergančių pacientų nervų sistemos pažeidimo. Jis paskelbė bandomojo tyrimo, kuriame padaryta išvada, kad CCSVI buvo stipriai susijęs su išsėtine skleroze, rezultatus. Zamboni naudojo ultragarsinį vaizdą lėtiniam smegenų venų nepakankamumui diagnozuoti, ir tai ir toliau buvo dažniausiai naudojamas metodas. Diagnostinės procedūros metu įvertinamos venos, kurios drenuoja smegenis ir stuburo smegenis dėl daugelio sutrikimų, įskaitant susiaurėjimą, atgalinį kraujo tekėjimą ir kraujo tėkmės trūkumą. Vienas iš Zamboni tyrimų parodė, kad išsėtine skleroze sergančių pacientų šių anomalijų dalis buvo daug didesnė, palyginti su sveika kontroline grupe.
Kiti paskelbti tyrimai parodė, kad išvados prieštarauja Zamboni rezultatams, ir yra ginčų dėl lėtinio cerebrospinalinio venų nepakankamumo. Kai kurių tyrimų metu išsėtine skleroze sergančių pacientų ir kontrolinės grupės kraujotaka nesiskyrė. Ne visiems žmonėms, sergantiems išsėtine skleroze, ultragarsu galima diagnozuoti CCSVI. Gali būti, kad ultragarso procedūra nėra geriausias būdas diagnozuoti būklę, todėl gali būti tinkamesnė rentgeno technika, žinoma kaip venografija. Kai kurie tyrinėtojai nėra įsitikinę, kad CCSVI yra reali būklė.
Lėtiniam smegenų venų nepakankamumui gydyti sukurta metodika, kai susiaurėjusios venos išplečiamos pripučiant jų viduje specialius balionus. Ši procedūra žinoma kaip angioplastika. Gydymo tikslas – pagerinti išsėtinės sklerozės simptomus.
Nors buvo keletas neoficialių pranešimų apie teigiamus rezultatus pacientams, sergantiems išsėtine skleroze po tokio tipo operacijos, reikia daug daugiau tyrimų, siekiant nustatyti, ar tai yra veiksmingas gydymas. Kol kas nenustatyta, ar lėtinis smegenų venų nepakankamumas yra tikras sutrikimas, jei jis dažniau pasireiškia kartu su išsėtine skleroze, ir ar tai yra ligos priežastis. Būsimi moksliniai tyrimai gali pateikti atsakymus.