Lėtinis Epstein-Barr virusas (EBV) yra herpeso virusų šeimos dalis ir taip pat sukelia infekcinę mononukleozę. Tai dažnas virusas, kuriuo dažniausiai užsikrečiama vaikystėje, tačiau organizme neveikiantis lieka visą likusį žmogaus gyvenimą. Nors dažniausiai pasikartojančių simptomų nepasireiškia, jis žinomas kaip lėtinis Epstein-Barr, nes jis yra ilgalaikis. Jis taip pat vadinamas lėtiniu EBV, kai išmatuojami simptomai trunka šešis mėnesius ar ilgiau.
Lėtinis Epstein-Barr virusas perduodamas per seiles, todėl jo sukeliama infekcinė mononukleozė paprastai vadinama bučinių liga. Apskaičiuota, kad net 90 procentų visų pasaulio gyventojų yra užsikrėtę Epstein-Barr virusu. Daugumai žmonių, užsikrėtusių virusu, simptomai pasireiškia tik per pirminę infekciją ir, nors virusas išlieka organizme visą gyvenimą, daugumai simptomų nebepasireiškia. Tačiau kai kuriems žmonėms po pradinės infekcijos periodiškai pasireiškia lengvi EBV simptomai. Vis dėlto kai kurie žmonės yra besimptomiai ir niekada nejaučia simptomų.
Kai kurie lėtinio Epstein-Barr simptomai yra padidėję limfmazgiai kaklo, kirkšnių ar pažastų srityse, didelis nuovargis, gerklės skausmas, patinusios akys, raumenų skausmai, šaltkrėtis ir karščiavimas. Kai pasireiškia šie simptomai, žmogui diagnozuojama infekcinė mononukleozė, kuri yra labai užkrečiama. Kai kuriems žmonėms taip pat išsivysto EBV komplikacijos, pvz., odos bėrimas, ir netgi gali pasireikšti kepenų infekcija arba patinusi blužnis. Infekcinės mononukleozės simptomai paprastai trunka nuo vieno iki dviejų mėnesių, tačiau gali trukti net šešis mėnesius, kol vėl tampa ramybės būsenos, kaip lėtinis Epstein-Barr virusas.
Virusai, tokie kaip EBV, nereaguoja į antibiotikus, todėl nespecifinis gydymas apsiriboja skysčių gėrimu ir lovos režimu simptominės fazės metu. Jei jaučiamas skausmas ar karščiavimas, šiems simptomams palengvinti gali būti naudojami įprasti vaistai, parduodami be recepto, tačiau nėra daug ką galima padaryti žmogui, sergančiam lėtine Epstein-Barr liga. Tačiau jei išsivysto gerklės ar kepenų infekcija, gydytojai taikosiąs su antibiotikais.
Infekcinė mononukleozė dėl lėtinio Epstein-Barr viruso dažniau pasitaiko išsivysčiusiose šalyse nei neišsivysčiusiose šalyse. Tyrėjai mano, kad taip yra todėl, kad vaikai perpildytose, neišsivysčiusiose šalyse susiliečia su EBV ankstyvame amžiuje ir dėl to išsivysto atsparumas infekcinės mononukleozės simptomams, kuriais paaugliai ir jauni suaugusieji dažnai kenčia vėliau. Lėtinė Epstein-Barr liga paprastai nekelia pavojaus gyvybei, nors patinusi blužnis, kuri plyšta, arba kepenų infekcija gali baigtis mirtimi.