Lėtinis galvos svaigimas yra medicininė būklė, kai žmogus nuolat arba nuolat svaigsta, paprastai kartu su pusiausvyros praradimu ir regėjimo dezorientacija. Dauguma žmonių retkarčiais patiria pavienius nepaaiškinamo galvos svaigimo momentus, tačiau problema paprastai nelaikoma lėtine, nebent ji nutinka labai dažnai, paprastai tiek, kad trukdo gyvenimui ar kitai kasdienei veiklai. Priežasčių gali būti daug, tačiau ši būklė bene dažniausiai siejama su migrenos galvos skausmais ir vidinės ausies disbalansu. Gydant šias problemas, galvos svaigimas paprastai pašalinamas kaip savaime suprantamas dalykas. Kitais atvejais simptomai gali rodyti kraujotakos sutrikimus, neigiamas reakcijas ar alergiją vaistams arba psichikos sveikatos problemas, tokias kaip ūmus nerimas. Žmonėms, kurie nerimauja dėl savo simptomų, paprastai patariama gauti medicininę nuomonę ir įvertinti. Testai ir ekranai dažnai yra vienintelis būdas gauti tikslią diagnozę, kuri savo ruožtu yra geriausias būdas veiksmingai gydyti ir išgydyti.
Atsitiktinių ir lėtinių problemų atskyrimas
Galvos svaigimas paprastai apibūdinamas kaip sukimosi jausmas, staigus pusiausvyros praradimas ir sunkumas sutelkti akis į nejudančius objektus. Daugelis žmonių su šia būkle taip pat sieja lengvą pykinimą. Paprastai laikoma, kad sveikiems žmonėms retkarčiais svaigsta galva, ypač jei jie greitai keičia padėtį, pavyzdžiui, greitai stovi arba juda, pavyzdžiui, automobilyje, valtyje ar lėktuve. Problema tampa lėtinė tik tada, kai ji atsiranda ir praeina nuolat, ir paprastai taip pat tada, kai įvykiai nėra susiję su niekuo galutiniu. Žmonės, kenčiantys nuo lėtinio galvos svaigimo, puikiai sėdėdami dažnai patiria dezorientacijos priepuolius, o epizodai gali atsirasti ir praeiti be įspėjimo.
Ryšys su migrenos galvos skausmais
Lėtinis galvos svaigimas dažnai lydi migrenos galvos skausmą. Manoma, kad migrena atsiranda, kai sumažėja kraujo tekėjimas į smegenis, tai yra būklė, vadinama vertebrobaziliniu nepakankamumu. Lėtinės migrenos kenčiantys asmenys taip pat gali patirti silpną skausmą ir liekamąjį galvos svaigimą.
Vidinės ausies problemos
Vidinės ausies problemos taip pat dažnai yra susijusios su galvos svaigimu. Šios klasės problemos dažnai sukelia sukimosi ar sukimosi jausmą. Pacientai gali patirti pusiausvyros problemų ir sunkumų susidūrę su judesio dirgikliais. Kai tam tikros vidinės ausies ląstelės, aptinkančios judesį, pakeičia padėtį, į smegenis siunčiami klaidingi signalai, sukeliantys sukimosi jausmą, pusiausvyros praradimą ir bendrą galvos svaigimą. Tai gali atsirasti dėl vidinės ausies pažeidimo arba dėl ligos.
Kraujo tėkmės problemos
Keletas paprastų problemų gali sukelti galvos svaigimą, pvz., alergiją ar reakcijas į vaistus, dėl kurių gali atsirasti galvos svaigimas, susijęs su kraujo disbalansu. Per didelis kraujavimas dėl sužalojimo ar traumos taip pat gali sukelti galvos svaigimą ar nuovargį. Kartais kraujavimo šaltinis yra akivaizdus, pavyzdžiui, nukentėjusysis nuo nelaimingo atsitikimo arba moteriai, kuri patiria itin gausų menstruacinį kraujavimą. Kitais atvejais gali atsirasti vidinis kraujavimas, kuris iš pradžių gali būti nepastebėtas, o galvos svaigimas yra vienintelis akivaizdus simptomas.
Daugybė kraujotakos sąlygų taip pat gali sukelti galvos svaigimą, kuris pasiekia lėtinį lygį. Pavyzdžiui, nenormalus širdies ritmas gali sukelti ne tik galvos svaigimą, bet ir alpimo priepuolius. Ausies ar smegenų augliai taip pat gali sukelti galvos svaigimą. Kraujo apytakos problemos taip pat gali būti kaltininkas ir gali būti įspėjamasis ženklas apie rimtesnes problemas, tokias kaip gresiantis insultas arba trumpalaikis išemijos priepuolis (TIA).
Nerimas
Kai kurie tyrimai taip pat parodė ryšį tarp nerimo ir pasikartojančio galvos svaigimo. 1998–2004 m. daktaro Jeffrey P. Staabo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 15–89 metų amžiaus amerikiečiai, kenčiantys nuo pasikartojančio galvos svaigimo, parodė, kad priežastys yra bendros. Nerimo sutrikimai pasireiškė 60 % atvejų, o 38 % pacientų simptomų atsirado dėl centrinę nervų sistemą veikiančių būklių, tokių kaip migrenos galvos skausmai ar smegenų sužalojimai. Trečdalis tyrime dalyvavusių atvejų buvo susiję su nerimo sutrikimais, o du trečdaliai pacientų galvos svaigimą patyrė dėl sveikatos būklės.
Kaip Pagalba
Dėl daugybės galimų lėtinio galvos svaigimo priežasčių, pacientai, kuriems pasireiškia kokių nors simptomų, turėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta bet kokių potencialiai pavojingų sveikatos sutrikimų. Be to, dėl pusiausvyros praradimo, kurį lydi galvos svaigimas, galite nukristi ir susižaloti, o kai kurios su galvos svaigimu susijusios būklės gali būti mirtinos, jei jos negydomos.