Lėtinis pielonefritas yra nuolatinė inkstų infekcija, sukelianti uždegimą, randus ir kitus nuolatinius pažeidimus. Jis dažniausiai pastebimas pacientams, turintiems anatominių sutrikimų, dėl kurių jie gali susirgti šlapimo takų ir inkstų infekcijomis. Gydymo galimybės paprastai apima antibiotikų vaistus, skirtus infekcijai gydyti, ir gali apimti operaciją, siekiant ištaisyti anatominę problemą ir užkirsti kelią būsimoms infekcijoms bei kitoms komplikacijoms.
Pacientams, sergantiems lėtiniu pielonefritu, infekcija dažnai prasideda žemiau šlapimo takų, aplink šlapimo pūslę, o bakterijos ar virusai sukelia infekciją ir obstrukciją. Šlapimas gali vėl patekti į inkstus, todėl infekcija gali plisti į inkstus ir sukelti platų uždegimą. Pielonefrito simptomai gali būti šlapinimosi sutrikimai, šlapimo spalvos pokyčiai ir skausmingi inkstai. Lėtinio pielonefrito atveju šie simptomai išlieka ilgą laiką, nes uždegimas niekada iki galo neišnyksta.
Norint diagnozuoti infekciją, galima paimti šlapimo mėginius, kad būtų galima ieškoti infekcinių organizmų, o pacientai taip pat gali būti vertinami atliekant medicininius vaizdinius tyrimus, siekiant ieškoti požymių, tokių kaip patinimas ar kiti inkstų audinių pokyčiai. Šie tyrimai taip pat atskleis paciento anatomijos pokyčius, pvz., susiaurėjimus šlapimo takuose, kurie gali paaiškinti, kodėl pacientui iš pradžių išsivystė pielonefritas ir kodėl jį taip sunku išspręsti.
Neatidėliotinas gydymas apima vaistus, naikinančius sukėlėją. Kai infekcija bus išspręsta, gydytojas gali pasiūlyti kitų galimybių, pavyzdžiui, operaciją. Pacientams taip pat gali būti patariama keisti mitybą, kad sumažėtų būsimų šlapimo takų infekcijų rizika, pvz., gerti spanguolių sultis, kad šlapimas būtų rūgštus ir taip atsispirtų bakterijų dauginimuisi. Kai kuriems lėtiniu pielonefritu sergantiems pacientams taip pat gali būti išrašytas nuolatinis antibiotikų receptas, kurį jie gali vartoti, kai nustato infekcijos požymius.
Jei ši būklė negydoma, nuolatinis uždegimas gali labai pakenkti inkstams. Dėl randų gali susiaurėti šlapimo takai, todėl pacientams gali būti sunkiau išskirti šlapimą, o inkstai taip pat gali neveikti. Laikui bėgant tai gali pakenkti kitiems organams, nes pradėjus blogai veikti inkstams, įvyksta daugybė reakcijų, nes organizmas nebegali veiksmingai reguliuoti elektrolitų ir atliekų kiekio. Lėtinio pielonefrito gydymas yra labai svarbus, kaip ir tolesni susitikimai, siekiant patikrinti, ar liga nepasikartotų, ir suteikti pacientams profilaktinę priežiūrą, kad šlapimo takų infekcijos nepatektų į inkstus.