Lėtinis stresas yra nuolatinis ūmių stresorių poveikis ir gali sukelti rimtų psichinės sveikatos problemų, tokių kaip depresija, taip pat fizinių negalavimų, įskaitant širdies sutrikimus. Kai asmuo kenčia nuo šios būklės, jis netinkamai prisitaiko prie streso, todėl kraujyje ir audiniuose išlieka didelis hormonų, vadinamų gliukokortikoidais, kiekis. Kai šie hormonai išlieka, tai neigiamai veikia kūną. Lėtinį stresą gali sukelti daugybė veiksnių, įskaitant darbą, santykius ir finansinius rūpesčius. Esant tokiai būklei, žmogus ilgainiui gali priprasti prie beviltiškumo jausmo, tačiau negalavimą dažnai galima gydyti vaistais ir terapija.
Psichiniai simptomai, susiję su dideliu streso lygiu, dažnai yra sunku prisiminti dalykus, prastas sprendimas, nuolatinis nerimas ir susikaupimo trūkumas. Emociniu požiūriu žmogus, kenčiantis nuo didelio streso, gali jaustis priblokštas ir jaustis nuotaiką, dirglumą ir izoliacijos jausmą. Fiziniai lėtinio streso simptomai gali būti galvos, nugaros skausmai, raumenų įtampa ir miego sutrikimai. Kiti fiziniai rodikliai gali būti nuolatinis nuovargis, svorio pokyčiai ir net širdies plakimas. Socialiniai ir elgesio simptomai, susiję su gausiu stresu, gali būti izoliacija, per didelis reagavimas į situacijas, tempimas ir nagų kramtymas.
Lėtinis stresas gali kilti dėl užsitęsusios ar besitęsiančios situacijos, pavyzdžiui, neramių santykių ar ligos. Būklę pablogina vidiniai streso veiksniai, tokie kaip baimės ir lūkesčiai. Laikui bėgant, nuolatinis nerimas gali turėti ilgalaikių pasekmių ir netgi tapti mirtina.
Asmuo, kenčiantis nuo šios būklės, taip pat yra linkęs į tam tikrą pavojų sveikatai. Žmogus, kenčiantis nuo lėtinio streso, rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nes dėl streso širdis dirba greičiau. Stresas taip pat sukelia arterijų susiaurėjimą ir kraujo sutirštėjimą, o tai skatina kraujo krešulių susidarymą. Esant dideliam stresui, gali padidėti kraujospūdis, todėl žmogui kyla didesnė insulto rizika.
Nuolatinis stresas taip pat kelia asmeniui infekcijų ir imuninių sutrikimų riziką. Didelis streso lygis padidina baltųjų kraujo kūnelių skaičių, todėl jis tampa pažeidžiamas peršalimo ir gripo, taip pat tokių ligų kaip egzema ir vilkligė. Be to, nuolatinį stresą kamuojančiam žmogui gresia diabetas. Dėl didelio streso žmogus tampa atsparesnis insulinui, kuris reikalingas cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti.
Lėtinį stresą galima valdyti mankštinantis, kasdien miegant mažiausiai septynias valandas ir valgant sveikesnę mitybą. Terapija taip pat gali būti naudinga sergančiam šia liga. Kognityvinės elgesio terapijos tikslas – pakeisti žmogaus mintis ir elgesį, sukeliantį suvokiamą stresą. Biologinio grįžtamojo ryšio terapija orientuota į žmonių mokymą, kaip susidoroti su fiziologiniu atsaku į stresines aplinkybes.