Kas yra leukocitų esterazė?

Leukocitų esterazė (LE) yra šlapimo tyrimo tipas, dažniausiai naudojamas šlapimo takų infekcijai (UTI) diagnozuoti. Testas taip pat žinomas kaip WBS esterazė. Jis naudojamas norint nustatyti, ar šlapime yra baltųjų kraujo kūnelių, o tai rodo infekciją. Tiksliau, jis ieško fermento baltųjų kraujo kūnelių išsiskyrimo, vadinamo esteraze. LE testas dažnai naudojamas kartu su šlapimo nitritų tyrimu, siekiant patvirtinti UTI.

LE testas yra neskausmingas, greitas ir neinvazinis. Kad būtų galima atlikti tyrimą, pacientas turi pateikti švaraus šlapimo mėginį. Tada medicinos specialistas į šlapimą įdės juostelę, vadinamą matuokliu. Matavimo lazdelė turi keletą skirtingų spalvų blokelių, kurių kiekvienas pakeis spalvą arba nekeis, priklausomai nuo šlapimo kiekio. Vienas iš jų yra skirtas pakeisti spalvą, jei yra elementų, rodančių leukocitus šlapime.

Jei leukocitų esterazės rezultatas yra neigiamas, pacientas paprastai neturi infekcijos. Yra keletas dalykų, dėl kurių testas gali būti klaidingai neigiamas, pavyzdžiui, didelis vitamino C arba baltymų kiekis šlapime. Taip pat galima gauti klaidingą teigiamą rezultatą dėl trichomono infekcijos arba išskyrų iš makšties, pvz., gleivių ar kraujo.

Teigiama leukocitų esterazė paprastai rodo infekciją, nors tai gali būti ir kitoks užteršimas. Jei pacientas turi kitų UTI požymių, gydymas dažnai pradedamas dėl tos būklės be jokių papildomų tyrimų. Tais atvejais, kai pacientas neturi infekcijos simptomų, norint nustatyti diagnozę, gali prireikti atlikti šlapimo pasėlį arba tirti mėginį mikroskopu.

Leukocitų esterazės rezultatai ir simptomų buvimas kartu gali padėti gydytojui diagnozuoti šlapimo takų infekciją. Šie simptomai apima nuolatinį, skubų poreikį šlapintis, nors išsiskiria nedidelis kiekis, ir deginimo pojūtį šlapinantis. Šlapimas taip pat gali atrodyti drumstas arba turėti rausvą atspalvį dėl kraujo. Šlapimas taip pat gali turėti stiprų kvapą. Šlapimo infekcija gali paveikti šlaplę, šlapimo pūslę ar inkstus.

Šlapimo takų infekcijos dažniausiai gydomos geriamaisiais antibiotikais. Jei infekcija rimta, gali prireikti hospitalizuoti ir į veną (IV) leisti antibiotikų. Hospitalizacija dažniausiai yra dėl inkstų infekcijos.