Libretistas yra tas, kuris kuria tekstus, žinomus kaip libretai, kurie skirti lydėti muzikinius pasirodymus. Klasikiausias libreto pavyzdys yra tekstas, kuris dera su opera, tačiau libretas taip pat gali rašyti žodžius miuziklams, kantatoms, oratorijoms, baletams ir liturginiams kūriniams, tokiems kaip mišios ir rekviem. Būti libretistu reikalauja tam tikrų unikalių ir įvairių įgūdžių; ji ar jis negali tik kalbėti žodžiais, bet turi mokėti ir muziką.
Kai kuriais atvejais libretistas ir kompozitorius yra tas pats asmuo. Tačiau tai nebūtinai visada būna. Kai kuriems labai talentingiems kompozitoriams trūko žodžių įgūdžių arba jie norėjo sutelkti dėmesį į muziką, leisdami kitiems rasti žodžius, kurie tiktų jų kompozicijoms. Libretistai ir kompozitoriai linkę glaudžiai bendradarbiauti kurdami kūrinį, nes partitūra ir žodžiai turi harmoningai derėti, kitaip publikai kūrinys bus jaudinantis klausytis ar pamatyti.
Kartais kūrinio žodžiai užrašomi prieš sudarant partitūrą. Kitais atvejais libretistas seka paskui kompozitorių, pridėdamas žodžių prie jau sukurtos muzikinės kompozicijos. Taip pat galima juos kurti vienu metu, kompozitoriui ir libretistui glaudžiai bendradarbiaujant kiekviename žingsnyje.
Libretistai, atsižvelgdami į kompozicijos poreikius, gali dirbti tiek eiliuotu, tiek paprastu žodžiu. Darbas su muzika yra sudėtingas, nes žmonės turi galvoti apie tai, kaip skambės žodžiai dainuojant; kažkas, kas skambant gali skambėti harmoningai, dainoje gali tapti pražūtinga arba dainininkams gali kilti sunkumų su tam tikromis aranžuotėmis, kurios perkelia jų balso ir įgūdžių ribas.
Prieš sukuriant partitūrą ar libretą, įprasta susėsti ir sukurti siužetą. Kartais asmuo, kuris kuria siužetą, nedalyvauja kuriant muziką ar žodžius, o tiesiog pasamdomas, kad sukurtų istoriją. Sukūrę istoriją, žmonės gali nuspręsti, kur turėtų skambėti pagrindiniai muzikiniai numeriai ar arijos, ir pradėti kurti muziką bei žodžius, kurie atgaivins istoriją scenoje.
Istoriškai libretistai kartais buvo taip nepaisomi, kad net nebuvo įskaityti už savo darbą, o kai kurių žymių muzikos kūrinių žodžių autorių tapatybė nežinoma. Šiandien dažniau libreto autoriui skiriami nuopelnai kartu su kitais kūrinio kūrime dalyvaujančiais žmonėmis.