Liesa kūno masė yra hipotetinė sąvoka, naudojama paaiškinti žmogaus kūno svorį, kuriame nėra riebalinio audinio. Ši sąvoka iš esmės reiškia žmogaus kūno svorį, kai kūnas susideda tik iš raumenų, organų ir kaulų. Yra keli būdai tai apskaičiuoti, ir nė vienas iš jų nėra 100% tikslus. Pavyzdžiui, nėra vienodo organo dydžio ar svorio, todėl lygtys nėra visiškai tikslios, nors šie skaičiavimai vis dar atlieka svarbų tikslą medicinos ir mitybos pasauliuose.
Koncepcija iš esmės turi du tikslus. Pirmoji – padėti medicinos specialistams skiriant vaistus pacientams. Kadangi žmogus, turintis didesnę liesą kūno masę, turi daugiau audinių visame kūne, gali būti skiriamos didesnės vaistų dozės arba didesnio stiprumo vaistai. Saugumo sumetimais medicinos specialistai turėtų apsvarstyti galimybę kitiems pacientams skirti mažesnę vaistų ar vaistų dozę.
Daug plačiau naudojamas šios sąvokos tikslas yra mitybos pasaulyje. Daugelis žmonių stengiasi, kad jų svoris atitiktų idealią liesą kūno masę, nes tai yra jų kūno svoris, kuriame nėra riebalų. Tačiau svarbu pažymėti, kad ne tik neįmanoma visiškai neturėti riebalinio audinio, bet ir pavojinga priartėti prie tokio svorio, nes kiekvieno žmogaus organizmui reikia riebalų, kad išgyventų. Todėl ši sąvoka iš esmės naudojama siekiant padėti žmonėms pasiekti sveikesnį svorį laikantis dietos ir mankštos mažinant riebalų kiekį.
Yra keletas būdų, kaip žmogus gali pasiekti sveikesnį svorį. Pirmasis yra treniruočių režimas, kurį sudaro širdies ir kraujagyslių pratimai, kurie padidina širdies susitraukimų dažnį ilgesniam laikui, kad kūnas panaudotų savo riebalų atsargas energijai gauti. Bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ir šokinėjimas su virve, taip pat kitos sporto šakos yra geri širdies ir kraujagyslių veiklos pavyzdžiai. Žmogus taip pat gali valgyti maistą, kuriame yra daug baltymų ir mažai riebalų. Liesa mėsa, pvz., vištiena ir žuvis, yra pagrindiniai produktai, kai daugiausia dėmesio skiriama liesai kūno masei, kaip ir augalai, kuriuose yra daug baltymų, pavyzdžiui, pupelės.