Ligoninės socialinis darbuotojas yra gerai apmokytas ligoninės darbuotojas, dirbantis daugelio tipų ligoninėse, įskaitant standartines medicinos įstaigas, vaikų ligonines ir sveikstančios ar ilgalaikės priežiūros įstaigas. Šie specialistai daugiausia dėmesio skiria pacientų ir šeimų palaikymui ligoninėse. Jie taip pat padeda šeimoms pasiruošti išrašymui ir nuolatinės priežiūros poreikiams, kurių gali prireikti pacientui grįžus namo. Tokie darbuotojai gali būti nepaprasta pagalba šeimoms ir pacientams.
Nors tai gali skirtis, dauguma ligoninių reikalauja, kad ligoninės socialinis darbuotojas turėtų socialinio darbo magistro laipsnį (MSW). Daug daugiau įstaigų reikalauja, kad šie darbuotojai gautų licenciją arba licencijuoto klinikinio socialinio darbuotojo (LCSW) licenciją, o tai užtrunka dar apie 3000 valandų prižiūrimų mokymų baigus magistro studijas. Iš tikrųjų yra daug darbo vietų medicinos socialiniame darbe žmonėms, kurie baigia šį mokymą, ir tai gali būti patraukli, nes tai yra gerai apmokamos pareigos, skirtos apmokyti asmenį būti ligoninės socialiniu darbuotoju ir gauti licenciją.
Ligoninės socialinio darbuotojo pareigose tikslas yra padėti pacientams ir šeimoms sklandžiai pereiti prie gydymo ligoninėje, taip pat bendraujant su pirmine medicinos komanda, atsakinga už šią priežiūrą. Galutinis tikslas, jei įmanoma, yra pacientą ir jo šeimą gauti namo po priežiūros, tačiau tai ne visada yra buvimo ligoninėje rezultatas. Pacientai gali sirgti lėtine liga, kurią geriau išgydyti išleidžiant į ilgalaikės priežiūros įstaigą ar reabilitacijos ligoninę. Kai kurie pacientai miršta gulėdami į ligoninę, todėl socialiniai darbuotojai gali padėti ir patarti jų poreikiams.
Bet kuriuo iš šių aplinkybių socialinis darbuotojas palaiko ryšį su šeima, kartais kasdien, siekdamas nustatyti šeimos poreikius. Jie galėtų išklausyti nusiminusius šeimos narius ar pacientus, padėti susiderėti pokalbius tarp šeimos narių ir gydančių gydytojų, suteikti šeimai informaciją apie tokius dalykus kaip nebrangios vietinės nakvynės vietos. Su socialinio darbo mokymu šie pagalbininkai taip pat kreipiasi dėl valstybinių socialinių paslaugų, kurioms pacientas ar šeima atitinka ligą ar finansinę padėtį.
Kitas svarbus darbas – pacientų paruošimas išrašymui ar perkėlimui. Reikia atsižvelgti į medicinos poreikio namuose mastą ir namų pasirengimą priimti pacientus. Pavyzdžiui, ligoninės socialinis darbuotojas turi rasti prieglobstį, kad galėtų priimti benamį ir iš ligoninės išleistą pacientą arba išleidimas negali įvykti. Taip pat sergančiam asmeniui, kuriam reikalinga medicininė įranga ar nuolatinė ambulatorinė priežiūra, prieš išrašymą paprastai tai pasirūpina ligoninės socialinis darbuotojas. Atlikdami šias pareigas, socialiniai darbuotojai taip pat gali užtikrinti, kad pacientai suprastų nurodymus dėl išrašymo, ir gali toliau palaikyti ryšį su šeima ar pacientais jiems grįžus namo.
Ligoninės socialiniai darbuotojai gali labai padėti šeimoms. Jie gali suteikti pagalbą, konsultuoti ir instruktuoti šeimą ir pacientus hospitalizacijos metu. Jų darbas palengvina bendravimą tarp pacientų ir šeimų bei medicinos paslaugų, o socialiniai darbuotojai naudoja savo žinias apie socialines sistemas, kad padėtų šeimoms gauti papildomos paramos ar priežiūros po išrašymo.