Likvidumo padengimo koeficientas yra matas, kurio reikalaujama iš bankų, kad jie galėtų vykdyti trumpalaikius finansinius įsipareigojimus. Dauguma šalių griežtai reguliuoja bankus ir kitas finansines institucijas per centrinį banką ar kitą įstatymų ir reikalavimų šaltinį. Likvidumo padengimo koeficientas skirtas padengti trumpalaikius įprastinės banko veiklos sutrikimus. Pavyzdžiui, centrinis bankas gali reikalauti tam tikros sumos likvidaus turto bankuose, kad šis turtas galėtų padengti didelius išėmimus vienu metu. Šis draudimas neleidžia bankui įvykdyti šių įsipareigojimų, taip pat neleidžia vyriausybei ar centriniam bankui jį gelbėti.
Daugumos ekonomikų bankai neprivalo laikyti visų pinigų, kuriuos gauna iš indėlių ir kitų šaltinių, savo kasoje. Centrinis bankas ar kiti vyriausybės nuostatai reikalauja, kad liktų tik nedidelė dalis, o visos kitos lėšos būtų skirtos paskoloms ir kitoms finansiškai naudingoms investicijoms. Anksčiau tai sukeldavo problemų, nes banko veikla – siautulingi laikotarpiai, kai asmenys bando ištraukti visus savo pinigus iš banko – greitai išeikvodavo grynųjų pinigų turtą. Dėl šios panikos gali atrodyti, kad bankas žlunga, net jei jis yra finansiškai gyvybingas, nes jo pinigai yra investuojami į daugybę rūšių investicijų. Likvidumo padengimo koeficientas padeda bankams išvengti šių ir kitų sunkumų, nes įstaigoje laikosi grynųjų pinigų.
Šalys gali naudoti bet kokį skaičių formulių, kad sukurtų standartinį bankų ir kitų finansų įstaigų likvidumo koeficientą. Pavyzdžiui, JAV padengimo koeficientui gali prireikti grynųjų pinigų arba iždo obligacijų, kurių pakaktų išėmimams ar kitiems poreikiams patenkinti 30 dienų laikotarpiu. Bankams ir kitoms finansų įstaigoms šių grynųjų pinigų ir trumpalaikių obligacijų gali prireikti tik visiems klientų indėliams įstaigoje padengti. Kitais atvejais gali būti nurodytas kitas skaičius, kuris yra bazinė likvidumo padengimo koeficiento suma, kuri turi atitikti galimus grynųjų pinigų išėmimus. Vėlgi, šalys turi galimybę nustatyti savo reikalavimus šiam santykiui, remdamosi dabartine savo finansų ar kapitalo rinkų struktūra.
Kai kuriais atvejais likvidumo padengimo koeficientas gali nesugebėti sustabdyti visų banko pabėgimų ar didžiulių lėšų išėmimų per trumpą laikotarpį. Pavyzdžiui, jei bankas ar kita finansų įstaiga turi pakankamai padengimo savo įprastiems indėliams, jam gali trūkti grynųjų pinigų paskoloms, kurias gali pareikalauti kitos institucijos. Kai kitas bankas pareikalauja paskolos, grynųjų pinigų trūkumas gali būti ypatinga problema. Pagal šį scenarijų bankams vis tiek gali prireikti gelbėjimosi iš centrinio banko, kad galėtų patenkinti šiuos poreikius.