Kas yra limfocitopenija?

Limfocitopenija yra sutrikimas, kai organizme nėra pakankamai limfocitų. Tai yra baltieji kraujo kūneliai, gaminami žmogaus kaulų čiulpuose, ir jie padeda organizmui kovoti su įvairiomis infekcijomis. Apie 30 procentų visų baltųjų kraujo kūnelių yra limfocitai. Žmonės, sergantys limfocitopenija, turi susilpnėjusią imuninę sistemą ir linkę gauti daug neįprastų infekcijų. Jiems taip pat gali būti sunku kovoti su įprastomis infekcijomis, kurios paprastai būtų nekenksmingos paprastam žmogui.

Dažniausios limfocitopenijos priežastys yra autoimuniniai sutrikimai, tokie kaip autoimuninis imunodeficito sindromas (AIDS) ir kraujo vėžys. Kai kurios kitos pagrindinės priežastys yra įgimtos ligos, tokios kaip Wiskott-Aldrich sindromas ir ataksija-telangiektazija. Apskritai, dėl visko, kas sukelia limfocitopeniją, organizmas gamina mažiau limfocitų arba sunaikina limfocitus, kuriuos organizmas jau pagamino. Kai kuriuos atvejus sukelia reakcijos į vaistą, todėl tokiomis situacijomis vaisto vartojimo nutraukimas turėtų greitai pasveikti.

Jei žmogui diagnozuojama limfocitopenija, gydytojas paprastai turės atlikti nemažai tyrimų, kad nustatytų pagrindinę sutrikimo priežastį. Paprastai jie pradedami kraujo tyrimais, tačiau gali prireikti sudėtingesnių tyrimų. Dėl daugybės galimų priežasčių bandymai ilgainiui gali tapti gana platūs. Gydymas paprastai apima susitelkimą į pagrindinę priežastį ir kovą su bet kokiomis infekcijomis, kuriomis pacientai gali sirgti. Gydytojai tiria kai kuriuos naujus gydymo būdus, įskaitant kamieninių ląstelių transplantaciją, tačiau jie vis dar yra eksperimentiniai.

Limfocitopenijos diagnozei gali prireikti didelių gyvenimo būdo pokyčių. Asmuo, kurio imuninė sistema susilpnėjusi, paprastai turės nerimauti dėl infekcijos labiau nei kiti žmonės. Kai kurie metodai, naudojami siekiant sumažinti asmens užsikrėtimo riziką, yra sergančių žmonių vengimas, dažnas rankų plovimas, dėmesys dantų priežiūrai ir mitybos įpročių keitimas. Taip pat gali prireikti dažniau skiepytis nuo tokių dalykų kaip gripas.

Jei limfocitopenija sergantis asmuo suserga kokia nors infekcija, ji turi būti traktuojama kaip skubioji pagalba. Net ir nedidelės problemos gali išsivystyti daug rimčiau žmonėms, turintiems šį sutrikimą, nei žmonėms su normalia imunine sistema. Ilgalaikė limfocitopenija sergančių pacientų perspektyva paprastai skiriasi priklausomai nuo pagrindinės priežasties. Kai kuriems asmenims būklė yra labai lengva ir praeis savaime be jokio gydymo. Kiti žmonės gali atsidurti gyvybei pavojingoje situacijoje, dėl kurios dėl įvairių infekcijų teks dažnai gultis į ligoninę.